|
|
Autorius: Robotas, data: Sausis 14, 2012
Sparčiai populiarėjant išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, atsiranda vis daugiau gudruolių, abu šiuos įrenginius sugrūdančių į vieną aparatą. Pirmieji tai padarė „Dell“, 2010-ųjų gegužę išleidusi telefoną „Streak“ su net 5 colių ekranu. Idėja lyg ir gera: turi telefoną ir planšetinį kompiuterį viename aparate. Bėda ta, kad tokį aparatą sunku valdyti viena ranka, jis neįprastai atrodo. Nepaisant to, „Samsung“ neseniai išleido savo 5,3 colio „Galaxy Note“, o HTC – „Sensation XL“ su 4,7 colio ekranu. Šiame straipsnyje palyginsiu abu šiuos monstrus.
Korpusai, valdymas
Reikia pripažinti, kad žmogus, skambindamas vienu iš bandytu telefonų, atrodo juokingai. Na nebent tai XL kategorijos vaikinas su atitinkamo dydžio plaštakomis. „Galaxy Note“ yra 2 centimetrais ilgesnis ir 15 gramų sunkesnis už „Sensation XL“. Užtat abu aparatai yra beveik vienodo storio – maždaug vieno centimetro. Abu juos sunkoka valdyti viena ranka: o bandant pasiekti labiausiai nuo piršto nutolusį ekrano kraštą, galima apskritai išmesti aparatą iš rankų. Po HTC ekranu yra keturi sensoriniai mygtukai, o „Samsung“ priekyje – du mygtukai plius nedidelė liečiamoji valdymo aikštelė. Beje, „Galaxy Note“ ekraną galima tapšnoti ne tik pirštu, bet ir specialiu pagaliuku, paslėptu aparato korpuse. Jo dėka aparate galima piešti bei rašyti. Tiesa, tai daryti nėra labai patogu, nes piešiamas vaizdas truputį pavėluotai atsiranda ekrane. Beje, „Galaxy Note“ ekranas pagamintas iš tvirto „Gorilla“ stiklo, o „Sensation XL“ – iš paprasto. Todėl, norint apsaugoti HTC nuo subraižymo, teks papildomai įsigyti jam skirtą dėklą.
Techniniai duomenys
Turbūt didžiausias HTC trūkumas – palyginus nedidelė vaizdo raiška. 480×800 taškų per mažai dideliam 4,7 colio ekranui. „Samsung“ neturi šios problemos: jo 5,3 colio ekranas veikia didele 800×1280 taškų raiška. „Sensation XL“ turi spartų 1,5 gigaherco procesorių. Užtat „Galaxy Note“ įmontuotas 1,4 gigaherco procesorius turi du branduolius. „Samsung“, priklausomai nuo modelio, turi 16 arba 32 gigabaitus vidinės atminties, o HTC – tik 16 GB. Be to, „Sensation XL“ atminties negalima praplėsti, nes jis neturi „microSD“ kortelės lizdo.
Pramoginės funkcijos
Abu telefonai turi 8 megapikselių kameras, darančias 3264×2448 taškų nuotraukas. Tačiau čia jų panašumai ir pasibaigia: juk „Samsung“ gali filmuoti „Full HD“ (1920×1080 taškų) raiška, o HTC – tik HD (1280×720 taškų). Kita vertus, „Sensation XL“ turi naudingų papildomų funkcijų. Tokių, kaip HDR nuotraukų darymas (čia tų, kurios atrodo labai nenatūraliai, bet gražiai) bei sulėtintas filmavimas. Be to, su HTC gausite kokybiškesnes į ausis dedamas „Beats Audio“ ausines kartu su kalnu pagalvėlių, skirtų įvairiausių dydžių ausų savininkams. HTC net pasistengė į telefoną įdiegti specialų „Beats Audio“ garso nustatymą. Tiesa, jis tiesiog pareguliuoja dažnius taip, kad garsas skambėtų maloniau ausiai.
Išvada
Jei turite seną mobilųjį telefoną ir norite planšetinio kompiuterio, „Samsung Galaxy Note“ arba „HTC Sensation XL“ – neblogas pasirinkimas. Tiesa, įsigiję vieną šių aparatų, turėsite susitaikyti su tuo, kad valdyti įrenginį teks dviem rankomis. „Galaxy Note“ turėtų labiau patikti tiems, kam svarbi ekrano kokybė bei atsparumas, o „Sensation XL“ – tiems, telefonu mėgsta klausytis muzikos.
Kaina: „Samsung Galaxy Note“ – 2100 Lt, „HTC Sensation XL“ – 1650 Lt
www.samsung.lt, www.htc.lt
Autorius: Robotas, data: Balandis 6, 2011
 Išmanieji telefonai jau seniai nebe prabanga. Geras to pavyzdys – naujasis “LG Optimus Me”. Šis telefonas kainuoja vos 590 litų, tačiau turi pakankamai naują “Google Android 2.2″ sistemą, WLAN ir 3G ryšį bei GPS imtuvą. Pažiūrėkime, kuo gi jis atsilieka nuo brangesnių modelių.
Korpusas
“LG Optimus Me” korpusas, kaip ir daugelio pigesniųjų telefonų, – pagamintas iš pigaus plastiko. Kita vertus galinis dangtelis yra tvirtas, todėl numetus, aparatas tikrai neišsilakstys į šalis. Po ekranu įmontuoti net šeši mygtukai. Pasak LG, tai turėtų padėti geriau susigaudyti pirmą kartą išmanųjį telefoną naudojantiems žmonėms. Tačiau mano nuomone, tokia mygtukų gausa telefono valdymą padaro tik dar painesnį. Keturi iš jų sensoriniai – skirti standartinėms “Android” funkcijoms. Po jais įmontuoti dar du, kuriais galima pradėti arba nutraukti pokalbį, įjungti telefoną ar užrakinti įrenginio ekraną. Kairėje – “microUSB” jungtis (B tipo) su dangteliu. Dešinėje – garsumo reguliavimo mygtukai. Viršuje – standartinė ausinių jungtis. Čia pat anga, į kurią įkišus nagą ar kokį kitą ploną daiktą, atidaromas akumuliatorius dangtelis. Beje, jis laikosi labai gerai, todėl silpnesnį nagą taip galima ir nulaužti :) Gale – nedidelis 3 megapikselių fotoaparatas.
Ekranas
Telefono priekyje įmontuotas 3,5 colio liečiamasis ekranas, kuris išmaniajam telefonui tiesiog per mažas. Maža to, jis veikia vos 240×320 taškų raiška. Todėl programų ikonos ir kitas vaizdas šiame ekrane ne tik labai smulkus, bet dar ir labai prastos kokybės. Taigi, ekranas – didžiausias šio aparato trūkumas. Kita vertus, jis yra kondensatorinis, valdomas keliais pirštais iš karto, greitai reaguoja į lietimus.
Fotoaparatas
Apie “LG Optimus Me” įmontuotą fotoaparatą taip pat negaliu pasakyti nieko gero. Jis neturi automatinio fokusavimo, prastai veikia blogai apšviestoje aplinkoje. Filmavimo funkcija taip pat silpna. Be to, kaip jau turbūt pastebėjote, aparate net nėra atskiro fotografavimo mygtuko. Žodžiu, su šiuo telefonu fotografuoti ir filmuoti galima tik iš didelės bėdos.
Teksto įvedimas
Tekstą į “LG Optimus Me” galima įvesti dviem būdais – per vertikalią ir, pavertus, – per pilną horizontalią klaviatūrą. Deja, dėl mažo ekrano tai daryti nėra patogu. Ypač tiems, kas telefoną su liečiamuoju ekranu naudoja pirmą kartą. Standartiškai telefonai su “Android 2.2″ sistema be papildomų priemonių neleidžia įvesti lietuviškų raidžių. Džiugu, kad LG tuo šią problemą pašalino įdiegusi savo klaviatūrą su lietuviškai rašmenimis. Tiesa, įvesti lietuviškas raides taip pat nėra patogu – tam reikia paspausti ir palaikyti giminingą raidę. Pavyzdžiui, jei norime parašyti “š” raidę, reikia nuspausti ir truputį palaikyti “s” ir iššokusiame meniu pasirinkti “š”.
Operacinė sistema
Kaip jau minėjau, telefone įdiegta operacinė sistema “Android 2.2″. Šiame aparate ji sukasi tiesiog puikiai. Tiesa, dėl lėto 600 megahercų procesoriaus, aparatas negali rodyti “Flash” technologijos elementų svetainėse. Užtat “Android 2.2″ leidžia valdyti telefoną balsu. Deja, ne lietuvių kalba. Į aparatą galima diegti programas ir žaidimus iš “Android Market” parduotuvės. Taip, žymusis žaidimas “Angry Birds” šiame aparate taip pat veikia :)
Kitos funkcijos
Nepaisant nedidelės kainos, P350 yra pilnavertis išmanusis telefonas. Todėl turi “Wi-Fi” ir 3G ryšį, GPS imtuvą su navigacija “Google Maps” žemėlapiuose, akselerometrą, leidžianti žaisti žaidimus vartant aparatą į įvairias puses.
Išvada
LG P350 būtų puikus pirmasis išmanusis telefonas pradedantiems. Jei ne mažas labai nedidelės raiškos ekranas… Dėl jo šį telefoną rekomenduoju pirkti nebent vaikams (kad niekas nepavogtų). Arba tiems, kas naudos tik pagrindines telefono funkcijas. Beje, LG P350 gali būti berods penkių spalvų. Tai gal patiktų moterims? Visiems kitiems siūlau pasidomėti vos šimtu litų brangesniu, tačiau viskuo pranašesniu “LG Optimus One” (P500).
Pliusai
Pigus
Sparčiai veikia
Funkcionali operacinė sistema “Android 2.2″
3G, “Wi-Fi” ryšys, GPS imtuvas
Mažas ir lengvas
Minusai
Mažas labai prastos raiškos ekranas
Prastas fotoaparatas
Nepalaiko “Flash” technologijos
Kaina: 590 Lt
www.lge.lt
Autorius: Robotas, data: Vasaris 27, 2011
 Dar visai neseniai mintyse buvau nurašęs “Nokia” telefonus. Tačiau naujoji šiuose aparatuose diegiama operacinė sistema “Symbian^3″ dar teikia vilties. Tuo įsitikinau išbandęs verslo klasės telefoną su ištraukiama klaviatūra “Nokia E7″.
Korpusas
“Nokia E7″ – tai didelis ir tvirtas telefonas metaliniu korpusu. Jo priekyje įmontuotas didelis ir kontrastingas 4 colių AMOLED ekranas. Gaila, kad jo raiška palyginti maža – tik 360 x 640 taškų. Spustelėjus korpusą reikiamoje vietoje, pasirodo nedidelė klaviatūra, o ekranas pasikelia tam tikru kampu. Tai praverčia žiūrint filmą, naudojantis GPS navigacija ar tiesiog dirbant telefonu ant stalo. Paspaudę vienintelį mygtuką po ekranu, patenkame į telefono meniu, išeiname iš atidarytos programos, o ilgiau palaikę – galime peržiūrėti atidarytas programas. Aparato viršuje – aparato įjungimo mygtukas. Kairiame šone – ekrano užrakinimo svirtelė, dešinėje – garsumo reguliavimo bei fotografavimo mygtukas. Įdomu, kad SIM kortelė įdėdama ne atidarius dangtelį, o per specialų lizdą aparato šone. Čia paaiškėja ir viena problema – aparatas neturi atminties kortelės lizdo. Todėl vidinės vidinės 16 gigabaitų atminties praplėsti nepavyks.
Operacinė sistema
Naujoji operacinė sistema “Symbian^3″ siūlo daug naujovių. Panašiai kaip “Windows Phone 7″, pirmajame lange galime susidėti norimas programas. Pagrindinis ekranas dabar turi tris darbastalius. Fone įsidėti norimą statinį arba animuotą paveikslėlį. Paspaudus priekinį mygtuką, patenkama į meniu su programų ir nustatymų paveikslėliais. “Symbian^3″ puikiai pritaikyta valdyti liečiamuoju ekranu. Tiesa, ne visur veikia valdymas iš karto keliais pirštais (“Multitouch”). Pavyzdžiui, žemėlapių programoje vaizdą priartinsime tik ekrane rodomais “+” ir “-” mygtukais. Sistema leidžia lengvai prisijungti prie “Facebook”, “Twitter” tarnybų, peržiūrėti “Youtube” filmukus. Panašu, kad “Symbian” jau tapo pilnaverte sistema, galinti konkuruoti su “iOS”, “Android”, “Windows Phone 7″. Tačiau ar ilgai jai tai pavyks, pamatysime.
Programų parduotuvė “Ovi Store”
Ko dar reikia šiuolaikinei mobiliajai operacinei sistemai? Žinoma - programų parduotuvės. Ją “Nokia” turi, tai – “Ovi Store”. Joje šiuo metu siūloma parsisiųsti daugiau nei 35 000 programų. Tarp jų nemažai tokių, kurias rasime ir “iOS” ar “Android” sistemose. Pavyzdžiui, nemokamai leidžiama atsisiųsti “Skype” programą bei dvi žaidimo “Angry Birds” versijas :) Jei norime pirkti mokamas programas, reikės įvesti savo kreditinės kortelės duomenis. Deja, kainos šioje parduotuvėje didesnės, nei, pavyzdžiui, “Apple App Store”. Programos, žaidimai kainuoja 1-7 eurus (yra ir brangesnių). Be programų ir žaidimų, “Ovi Store” galima užsiprenumeruoti laidų transliacijas, parsisiųsti filmukų, ekrano fonų, temų, skambučio melodijų.
Navigacija
Nemokama navigacija – ko gero didžiausias “Nokia” telefonų privalumas. “Nokia E7″ turi pilnavertę navigacijos programą “Ovi Maps”. Ji leidžia orientuotis tiek keliaujant automobiliu, tiek pėsčiomis. Kaip ir įprastame navigatoriuje, kelionės tikslas nustatomas įvedus adresą, išrinkus vietą žemėlapyje ar tiesiog pasirinkus lankytiną vietą. Pradėjus keliauti, žemėlapis rodomas 2D arba 3D režimu. Galima pasirinkti, kad jame būtų matomas ir palydovinis arba reljefinis vaizdas. Kai kur pravažiuojant išnyra ir vieno kito objekto trimatis vaizdas. Žemėlapiai ir visa informacija paprastai siunčiama iš interneto. Tačiau prijungus telefoną prie kompiuterio, galima nemokamai parsisiųsti ir į aparato atmintį įsirašyti bet kurios šalies žemėlapius. Puiku! Juk automobilių navigatorių gamintojai už žemėlapius ir jų atnaujinimą iki šiol “lupa” didelius pinigus. ”Ovi Maps” taip pat gali pranešti apie artimiausius manevrus balsu. Tam tereikia parsisiųsti norimus balsus. Įdomu, kad kelionei automobiliu skirtas balsas lietuvių kalba yra, o keliavimui pėsčiomis – ne. “Nokia E7″ navigacijos programa veikia beveik taip pat greitai, kaip įprastas automobilinis navigatorius. Tiesa, kartais programa įprastą sankryžą “sumaišo” su žiedine, “nesupranta” į kurią pusę pasisukęs automobilis, parenka nelogišką maršrutą. Nepaisant šių vaikiškų klaidų, jau dabar aišku, kad greitai įprasto automobilinio navigatoriaus pirkti paprasčiausiai nebeliks prasmės.
Veikimo sparta
Keista, tačiau “Nokia E7″ nėra toks spartus, kaip norėtųsi. Tai paaiškėja jau pradėjus naršyti po telefono meniu. Nieko nuostabaus, juk aparatas turi tik 680 megahercų dažnio ARM procesorių. Panašūs montuojami į žemiausios klasės išmaniuosius telefonus. Bet juk “N0kia E7″ kainuoja tikrai daugiau.
Teksto įvedimas
Tekstą į “Nokia E7″ galima įvesti net trimis būdais: skaičių klaviatūra (kai telefonas pasuktas vertikaliai), raidžių klaviatūra (kai telefonas pasuktas horizontaliai) ir fizine ištraukiama klaviatūra. Lietuviškai telefonas rašo, tačiau kiekvienu būdu – skirtingai. Laikant telefoną vertikaliai, tam reikia tiesiog spausti atitinkamą skaičių tol, kol atsiras norima lietuviška raidė. Pavyzdžiui, paspaudę mygtuką “8″ keturis kartus, gauname raidę “Ū”. Pasukus aparatą vertikaliai, ekrano klaviatūroje matysime porą lietuviškų raidžių. Daugiau galima įvesti paspaudus mygtuką “1*” (tokiu būdu įvesti tekstą sudėtingiausia). Rašant ištraukiama klaviatūra, lietuviški simboliai gaunami laikant mygtuką “Sym” ir spaudžiant atitinkamą mygtuką. Pavyzdžiui, laikydami “Sym” ir du kartus spustelėję mygtuką “U”, gausime raidę “Ū”. Taigi, E7 turi nemažai teksto įvedimo galimybių, tačiau lietuviškai rašyti ne visada nepatogu.
Biuro programos
Koks verslo telefonas be biuro programų? “Nokia E7″ leidžia kurti ir redaguoti “Word”, “Excel”, “Powerpoint”, PDF failus. Jame yra ir patogi užrašinė, kalendorius. Dar daugiau verslo programų galima atsisiųsti iš “OVI Store”.
Fotoaparatas
Ant “Nokia E7″ dangtelio puikuojasi užrašas 8MP (8 megapikseliai), šalia įmontuota blykstė. Todėl susidaro įspūdis, kad šis telefonas turėtų kokybiškai fotografuoti. Deja, fotografuojant prasčiau apšviestoje vietoje, gaunamos labai triukšmingos nuotraukos su stipriai iškraipytomis spalvomis. Maža to, “Nokia E7″ neturi “macro” režimo. Tai yra, jis nefokusuoja arti esančių objektų. Kita vertus, “Nokia E7″ filmuoja vaizdą didele 1280 x 720 taškų raiška. Ta pačia kokybe vaizdas perduodamas ir į prijungtą ekraną.
Išskirtiniai “Nokia E7″ privalumai
“Nokia E7″ komplekte rasime įdomų laidą-adapterį su USB lizdu. Jo dėka prie aparato galime išorinį kietąjį diską, USB atmintinę ar net klaviatūros ir pelės komplektą. HDMI jungtimi prijungę ir ekraną, su “Nokia E7″ galime susikurti savotišką darbo vietą. Gaila tik, kad ši USB jungtis neveikia su USB šakotuvais. Be to, bent man prijungta klaviatūra nepavyko įvesti lietuviškų simbolių.
Išvada
“Nokia E7″ – puikus aparatas telefonu daug teksto rašantiems žmonėms. Ištraukiama klaviatūra patogi, ja nesunkiai galima rašyti ir lietuviškai. Pagirti galima ir puikią navigacijos programą. Šį aparatą turinčiam žmogui įprastas automobilinis navigatorius tampa visiškai nereikalingas. Puiku, kad aparatas turi įdiegtą biuro programų paketą. Dar daugiau programų, žaidimų ir dar daug visko siūlo įdiegta “Ovi Store” parduotuvė. Prie “Nokia E7″ galima prijungti išorinę laikmeną, klaviatūrą su pele ir net televizorių. Gaila, kad vidinės 16 gigabaitų atminties negalima praplėsti. Erzina ir lėtoka veikimo sparta bei prastas fotoaparatas.
Privalumai
Patogi ištraukiama klaviatūra
Pilnavertė navigacija
Kokybiškas ekranas
Metalinis korpusas
Galimybė prijungti klaviatūrą, pelę, kietąjį diską ar atmintinę
Trūkumai
Negalima praplėsti atminties (nėra kortelės lizdo)
Prastas fotoaparatas
Maža ekrano raiška
Lėtokai veikia
Sunkus
Kaina: 1850 Lt
www.nokia.lt
Autorius: Robotas, data: Gegužė 17, 2009
 HP Pavilion dv3 Su šiuo kompiuteriu šiek tiek apsigavau. Kai perskaičiau pranešimą spaudai su nuotraukomis, pagalvojau, kad HP pagaliau atnaujino savo kompiuterių dizainą. Deja, gavęs šį kompiuterį išbandyti gyvai, pamačiau, kad jis atrodo praktiškai taip pat, kaip ir senieji modeliai, tik papildomai yra išpuoštas ornamentais, be to yra juodas, todėl ir atrodo šiek tiek kitaip. Ne, negalvokite, kad kompiuterio dizainas prastas. Jis solidus, kokybiškas, tačiau man HP dizaino linija, kuri jau kelis metus nesikeičia, jau atrodo gana nuobodoka. Norisi kažko naujo. Na bet apie ką aš čia? “HP Pavilion dv3″ – nedidelis “noutbukas” su 13,3 colių ekranu, greičiausiai aišku skirtas kelionėms. Pabandysiu čia apžvelgti, ką jis gero moka.
Skaityti daugiau Kompiuteris “HP Pavilion dv3″
Autorius: Robotas, data: Gegužė 11, 2009
 LG KM900 Arena Apžvelgsiu du LG telefonus – KP500 ir KM900, kuriuos visai netyčia gavau vienu metu. Kuo jie panašūs? Abu jie yra visiškai tokio paties dydžio, turi analogiško dydžio ekranus, valdomus lietimu. Po ekranu abu turi tik tris valdymo mygtukus. Skirtumai? KM900 kainuoja tris kartus brangiau už KP500, tad priklauso gerokai aukštesniai klasei, nors iš pirmo žvilgsnio šiuos telefonus sunku atskirti. Nepaisant visiškai skirtingų kainų kategorijų kiekvienas modelis turi savų pliusų ir minusų, tad, manau, šių modelių tarpusavio palyginimas bus visai įdomus.
Ekranas
Abu telefonai turi didelius 3 colių lietimui jautrius ekranus. Čia jų panašumai ir pasibaigia. Mat brangusis KM900 veikia 480×800 raiška, net dvigubai didesne, nei KP500 su savo 240×400. Aišku, brangesniame ekrane bendras meniu vaizdas yra raiškesnis, filmus žiūrėti daug maloniau, o ir fotografuojant, filmuojant, bei apdorojant kadrus šie privalumai praverčia. Brangusis ekranas aprūpintas kitokia lietimo technologija, dėl to gali būti valdomas dviem pirštais iš karto (“Multitouch”). Deja, šis ekranas turi ir didelį minusą – jis negali būti naudojamas su “Stylus Pen” rašikliu. Jis šiame ekrane paprasčiausiai neveikia, dėl to kartu nekomplektuojamas. Gaila, kad dėl to nukentėjo ir įrenginio funcionalumas (apie tai vėliau). Šio trūkumo neturi pigusis KP500: jis gali būti valdomas rašikliu, jį turi komplekte. Dar vienas KM900 ekrano trūkumas: jis negali būti kalibruojamas. Tai yra, jei spausdami ekrane raidę visuomet nuspaudžiame ne ten, negalime ekrano susireguliuoti pagal save. To nėra KP500: jis susikalibruoti siūlosi jau pirmojo įjungimo metu.
Korpusas
Brangiojo KM900 priekis padarytas iš gryno metalo. Virš ekrano – garsiakalbis ir kamera 3G ryšiui, apačioje – mikrofonas ir trys sensoriniai mygtukai: pokalbio pradėjimo, užbaigimo ir daugiaprograminio režimo peržiūros. Telefono viršuje įmontuotas įjungimo mygtukas, standartinis ausinių lizdas (patogu, nes prie jo galima prijungti praktiškai bet kokias ausines) ir akumuliatoriaus dangtelio atidarymo mygtukas, kairėje – tik patogiai atidaromas akumuliatoriaus ir USB laido prijungimo lizdas (atitraukiamas dangtelis), dešinėje – garsumo valdymo ir fotografavimo mygtukai. Ant nugarėlės įmontuotas fotokameros objektyvas su blykste. Keista, kad šį kartą inžinieriai nusprendė atminties kortelės “microSD” lizdą paslėpti po akumuliatoriaus dangteliu (tai nepatogu, jei ruošiamės dažnai ją išiminėti).
Pigiojo KP500 viršuje įmontuotas garsiakalbis, po ekranu – taip pat trys mygtukai (tik jau ne sensoriniai): pokalbio pradėjimo, užbaigimo (naudojamas ir išjungimui bei įjungimui), bei tas pats daugiaprogramio režimo iškvietimo. Prie įjungimo mygtuko kažkam įmontuotas ir miniatiūrinis šviesos diodas, šviečiantis kai naudojamės telefonu. Telefono kairėje įrengtas nagu atidaromas įkroviklio, ausinių ir USB laido lizdas, garsumo valdymo mygtukai. Dešinėje – taip pat nagu atidaromas “microSD” kortelių lizdas, ekrano bei mygtukų užrakinimo ir fotografavimo mygtukai. Čia pat apačioje – teleskopinio (ištraukiamo) “Stylus Pen” rašiklio anga. Gale – fotokameros objektyvas, deja, be blykstės.
Visas KP500 korpusas – plastikinis. Jis mažiau atsparus ir solidus, nei KM900, bet gal dėl to jis 16 gramų lengvesnis už brangesnįjį? Beje, KP500 ekranas padengtas apsaugine plėvele, kuri, daug naudojantis “Stylus Pen” rašikliu, man labai greitai susibraižė. Komplekte yra dar viena apsauginė plėvelė, tačiau toks mažas atsparumas nepateisinamas.
Valdymas, teksto įvedimas
Abu telefonai pilnai valdomi liečiant ekraną. Tai yra visi meniu valdomi tiesiog spaudant ikonas ekrane, objektai stumdomi tiesiog braukiant juos pirštu, o tekstas įvedamas maigant virtualius ekrane rodomus mygtukus. Prie to reikia priprasti, ypač jei prieš tai naudojome įprastą mygtukinį telefoną. Kaip jau minėjau, KM900 turi kelių zonų sensorinį ekraną. Jis panaudojamas, kai pavyzdžiui peržiūrėdami nuotraukas ar interneto puslapį, norime padidint arba sumažinti vaizdą. Tam tereikia padėti ant ekrano du pirštus ir didinti arba mažinti atstumą tarp jų.
Apie teksto įvedimą norėjau parašyti daugiau. Rašydami tekstą, pavyzdžiui SMS žinutes, ekrane matome įprastą telefono klaviatūrą. Pavertę ekraną vertikaliai, vaizdas jame taip pat pasisuks (tam abiejuose telefonuose įmontuotas vadinasis giroskopas, “jaučiantis” įrenginio poziciją). Tuomet jame matysime matysime jau pilno dydžio klaviatūrą, beje, su lietuviškomis raidėmis. Šie klavišai mažesni ir pradžiai neatrodo patogūs, tačiau po truputį galima priprasti jais rašyti tekstą. Deja, brangiojo KM900 teksto įvedimo galimybės čia ir baigiasi. Keista, kad pigusis KP500 su savo “Stylus Pen” rašikliu suteikia kur kas didesnes teksto įvedimo galimybes. Jis papildomai atpažįsta parašytą tekstą, kurį vedame tiesiai į ekraną. Tai galima daryti net keliais būdais: tekstą po vieną raidę rašant į vieną langelį, į du langelius, ir tiesiog į SMS žinutės ar kito teksto eilutę. Teksto atpažinimas veikia panašiai, kaip ir panašiuose delniniuiose kompiuteriuose ir “smartphon’uose”. Rašyti tekstą taip, kad jį atpažintų telefonas, reikia išmokti. Gaila, kad įrenginys pats negali prisitaikyti prie rašančiojo stiliaus.
 LG KP500 Meniu patogumas
Abu telefonai turi vadinamuosius darbastalius, kuriame gali būti dedami įvairūs programiniai priedai, kontaktai su nuotraukomis. KP500 juos turi du: vienas skirtas programiniams priedams (kalendoriui, laikrodžiui, priminimų lapeliams, minigrotuvui, miniradijui ir t.t.), kitas – kontaktams (čia galime susidėti dažniausiai naudojamų kontaktų ikonas su nuotraukomis). KM900 turi net keturis darbastalius: pragraminiams priedams, svarbiausiems meniu punktams, kontaktams ir žinučių šablonams. Nuspaudus daugiaprogramio režimo mygtuką, brangiajame modelyje šiuos darbastalius galima persukti trimačiu režimu, be to visi darbastaliai jame gali slinktis žemyn ir į viršų. KP500 šiuo atžvilgiu paprastesnis. Abiejuose telefonuose po darbastaliu yra ir keturi mygtukai, skirti skambinimui, kontaktų paieškai, žinutės rašymui bei perėjimui į meniu. Abiejų aparatų meniu skirstomi į keturias dalis, kuriuose ne daugiau aštuonių punktų. Šie meniu atvaizduojami kiek skirtingai, beje brangesniame modelyje jis paverstus ekraną išsidėsto vertikaliai (to nėra KP500).
Fotografavimas, filmavimas
Brangesniajame įmontuota penkių, pigesniame – trijų megapikselių fotokamera. Tačiau čia toli gražu ne vienintelis jų skirtumas. KP500 tiek fotografuojant tiek filmuojant vaizdas ekrane gerokai stabdo. KM900 vaizdas sklandus, turintis daug kadrų, be to jis turi dviejų padėčių fotografavimo mygtuką (kaip fotoaparate: truputį nuspaudus parenkami nustatymai, iki galo – fotografuojama), makro režimą, rankinį fokusavimą bei blykstę. Taigi KM900 gali visai neprastai atstoti fotoaparatą kelionėje, o KP500 – nebent pačia pigiausią “muilinę”.
Muzikos klausymas
Nenuostabu, kad abejais telefonais galima klausytis muzikos. Juose yra pakankamai patogūs ir informatyvūs grotuvai. Grojant muzikai atvaizduojamas albumo viršelis, visa reikalinga informacija, abiejų įrenginių grotuvai turi “ekvalaizerius”. Tiesa, KP500 jis standartinis (klasikinė, džiazas, pop, rokas), o KM900 – tai skirtingi garso atkūrimo standartai (“Bobcat Mobile”, “Dolby mobile”). Abiejų telefonų grotuvai veikia foniniu režimu, ir abu turi savo trūkumų. Brangiajame KM900 klausant muzikos, jos negalima persukti braukiant per atvaizduojamą slinktį, o KP500 nemoka rūšiuoti muzikos pagal failo pavadinimą. Tiesa, panagrinėjęs telefoną atradau šiokį tokį šios problemos sprendimą: pagal pavadinimą failus galima surūšiuoti failų tvarkyklėje ir iš jos paleisti muziką (paleidžiama per tą patį grotuvą).
Naudojimosi patogumas
Prie lietimu valdomo telefono reikia priprasti. Tačiau jei ankščiau naudojome delninį kompiuterį, ar kokį sumanųjį telefoną, problemų prisitaikyti neturėtų būti. Be to, įpratus tokiu telefonu turėtume greičiau rašyti tekstą. Įdomu ir keista, kad LG į abu šiuos telefonus nedėjo nei “Symbian” nei “Windows Mobile” operacinės sistemos, o pagamino sąvają. Galbūt nuo to ir kenčia universalumas, tačiau man abiejų telefonų sistemos pasirodė išsamios, aiškios, funkcionalios. Be to, abi be problemų veikė lietuvių kalba, turėjo lietuviškų raidžių klaviatūras, atpažino lietuviškas raides. Galiu pagirti ir daugiaprogramio režimo mygtuką, kuris iš tiesų praverčia: juo galima nesunkiai persijungti į kitą tuo metu veikiančią programą, susidėti dažniausiai naudojamus meniu punktus. Telefonai labai jau taupūs: vos kelias sėkundes nepriliečiame ekrano ir jis tuoj pat užgęsta, užsirakina. Todėl KP500 automatinį užrakinimą aš visiškai išjungiau ir naudojau specialų užrakinimo mygtuką, kuris veikia sparčiai ir praktiškai (gaila, kad jo neturi KM900). Kaip jau minėjau, garsumo reguliavimo mygtukai KP500 įrengti kairėje, KM900 – dešinėje. Nežinau, kodėl taip yra, tačiau jie veikia gana intuityviai: klausant muziką, reguliujamas muzikos garsumas (net jei ekranas užrakintas), kalbant – pokalbio garsumas, įprastu režimu – bendras sistemos garsumas. Abiejų modelių ekranai gana greitai susipurvina, todėl juos tenka dažnokai valyti. KP500 be to kaip minėjau turi minkštą užklijuojamą apsaugą, todėl gana greitai susibraižo.
Papildomos galimybės
KP500 be įmantraus ekrano ir įmontuoto giroskopo yra standartinių parametrų: jame veikia tik GPRS ir EDGE ryšys. Įdiegta naršyklė be problemų atvaizduoja standartinius interneto puslapius (tiesa tik viename skirsnyje). Brangusis KM900 papildomai aprūpintas bevieliu WLAN, 3G ryšiu. Jo naršyklėje galime atidaryti iš karto kelias svetaines.
Programos, žaidimai
Abu telefonai turi nesudėtingas tiek nuotraukų redagavimo, tiek filmukų montavimo galimybes. Visai smagu, kad net pigiuoju KP500 galime nesunkiai uždėti užrašą ant nuotraukos, su pavyzdžiui, komiksų stiliaus pokalbių debesėliu. Verta atkreipti dėmesį ir į įdiegtus žaidimus. kiekviename telefone jų po tris (KP500 – vienas papildomas) ir visuose juose naujamas įmontuotas giroskopas. Tad smagiai laiką tikrai leis praleisti stalo kauliukų žaidimas, įmituojantis tikrą žaidimą. Prieš metant kailiukus, juos reikia pakratyti lengvai kratant telefoną, o staigiai pasukus jį į šoną – išmesti (šis žaidimas yra abiejuose aparatuose). Įdomu žaisti ir lenktynių žaidimą, kuriame automobilis valdomas sukinėjant telefono korpusą (tik KM900). Beje, KP500 turi ir įdomią piešimo programą, kuri leidžia piešti rašikliu tiesiog ekrane prieš tai pasirinkus jo tipą, storį, spalvą, fono spalvą. Prisipažinsiu, buvau ilgam užsižaidęs šia funkcija.
Išvados:
Brangusis KM900 tikrai nusipelno dėmesio. Jis turi kelių sričių lietimui jautrų ekraną, gana galingą fotokamerą, bevielį WLAN ir 3G ryšį. Pigusis KP500 pristatytas kaip pigiausias telefonas su lietimui jautriu ekranu ir juokais vadinamas “nesumaniuoju telefonu su lietimui jautriu ekranu”. Vis dėl to jis gali pasirodyti įdomus net ambicingiems. Ypač tiems, kurie nemėgsta leisti tūkstančius litų telefonams. Gaila tik, kad KP500 neturi WLAN bei turi prastoką kamerą.
Kainos: KP500 – 450 Lt, KM900 – 1400 Lt
Bendri privalumai:
Didelis lietimui jautrus ekranas
Funkcionali ir patogi operacinė sistema
Pilnai palaikoma lietuvių kalba
Keli teksto įvedimo būdai
Bendri trūkumai
-
KM900 privalumai
Kokybiška kamera su blykste
Labai didelė ekrano raiška
WLAN ryšys
3G ryšys
Antra kamera bendravimui
Patogiai atidaroma įkrovimo jungtis
Universalus ausinių lizdas
Ekrano šviesumo reguliavimas pagal aplinką
KM900 trūkumai
Nėra rašiklio (“Stylus”)
Neįmanoma sukalibruoti lietimo funkcijos
Atminties kortelės lizdas po dangteliu
KP500 privalumai
Korpuse apačioje yra rašiklis (“Stylus”)
Atminties kortelės lizdas išorėje
Galima sukalibruoti lietimo funkciją
Atskiras ekrano užrakinimo mygtukas
KP500 trūkumai
Stipriau spaudžiant rašikliu greitai susibraižo ekrano apsauga
Prastoka kamera be blykstės
Labai mažai kadrų filmuojant vaizdą
Techninių parametrų palyginimas
Ekranas:
KP500 – 3″ 400×240 (liečiamas rašikliu)
KM900 – 800×480 (liečiamas be rašiklio)
Fotokamera:
KP500 – 3MP (mažai kadrų atvaizduojant)
KM900 – 5MP (blykstė, automatinis, rankinis fokusavimas, makro režimas)
Ryšys:
KP500 – GPRS, EDGE, “Bluetooth”
KP900 – GPRS, EDGE, 3G, “Bluetooth”, WLAN
Palaikomi garso standartai:
KP500 – MP3, AAC, AAC+, WAV, MIDI, WMA, RA
KM900 – Dolby, MP3, AAC, AAC+, AAC++, WMA, WAP
Palaikomi vaizdo standartai:
KP500 – MPEG4/3GP
KM900 – H.264, MPEG4
Autorius: Robotas, data: Gegužė 8, 2009
Jau kelis metus esu “Motorolų” megėjas. Deja paskutiniu metu “Motorola” nieko įdomaus nebeišleidžia. Tad tenka žvalgytis kitų gamintojų telefonų. Štai visai neseniai gavau išbandyti telefoną “Sony Ericsson C510″. Prijaučiu šiam gamintojui, tad įdomu buvo išbandyt, ką šis telefonas gero sugeba.
Korpusas, valdymas
Visas telefonas pagamintas iš metalą primenančios medžiagos, atrodo paprastai, bet solidžiai. Priekyje įmontuotas gana didelis 2,2 colio ekranas, veikiantis nieko nestebinančia 240 x 320 taškų raiška. Po ekranu standartiškai įmontuota valdymo svirtelė, funkciniai klavišai, nedideli, bet patogūs skaičių mygtukai. Dešinėje – garsumo ir fotografavimo mygtukas, kairėje – atminties kortelės lizdas ir milžiniška anga, į kurią galima jungti įkroviklį, ausines ar kompiuterio laidą.
Fotokamera
Šis telefonas specialiai pritaikytas fotografavimui, tad skyriau jam visą skyrių. Įmontuota kamera nustebino tuo, kaip yra paslėpta. Ją pasiekt galima pastumus telefono gale esantį dangtelį. Panašiai, kaip akumuliatoriaus skyriaus. Tai padarius atsidengia 3,2 megapikselio objektyvas ir pakankamai galinga blykstė. Tai padarius mėlyna spalva pradeda šviesti ir fotografavimo mygtukas ragelio dešinėje ir klaviatūra (prieš tai ji šviečia baltai). Taip ko gero padaryta tam, kad apšvietimas netrukdytų fotografuojant tamsoje ir kad lengviau rasume fotografavimo mygtuką. Nuotraukos reikia pripažinti gaunasi pakankamai kokybiškos (kaip telefonui). Net fotografuojant prieblandoje be blykstės vaizdas ryškus, be didelių triukšmų. Be to, ši kamera turi porą malonų iš normalių fotoaparatų pasiskolintų funkcijų. Tai veido ir šypsenų atpažinimo funkcijos (fotografuojama tuomet, kai visi kadre šypsosi), kokybiškas automatinis fokusavimas. Ir visos jos veikia. Beje, viskam tam ir padeda dviejų lygių fotografavimo mygtukas (kaip ir fotoaparatuose). Visi nustatymai ekrane rodomi tik vertikaliai. Tai yra taip, kad pavertę telefoną šonu matytume teisingą vaizdą.
Pramogos
Telefonas turi specialų meniu punktą “Medija”, per kurį galima nesunkiai pasiekti telefone įrašytas nuotraukas, muziką, filmus, žaidimus ir nustatytus RSS srautus iš interneto. Įdomu, kad šis meniu pavertus telefoną apsiverčia, beje taip pat, kaip ir žiūrint nuotraukas, ar filmą. Šią funkciją (įmontuotą giroskopą) galima naudoti ir žaidimuose, pvz. lenktynių žaidime automobilį valdyti pasukant į šonus telefono korpusą. Dar sudomino meniu punktas “Pramogos”, kuriame be žaidimų rasime “TrackID” funkciją, kuri leis atpažinti šalimais grojančios muzikos pavadinimą, nuotolinio valdymo funkciją belaidžiu “bluetooth” ryšiu bei tris programas: “Video DJ”, “Photo DJ” ir “Music DJ”. Pirmoji leidžia sumontuoti filmuotus vaizdus, antroji – apipavidalinti, pakoreguoti nuotraukas, o trečioji – kurti muziką (tiksliau pasakius sudėlioti ją iš gabaliukų). Visi šie įrankiai yra pakankamai primityvūs, bet kaip telefone telefone visai naudingi.
Komplektacija
Telefonas nebrangus, tad ir komplektacija skurdi: dėžutės viduje radau tik standartinį įkroviklį, pigiai atrodančias juodos spalvos ausines su tuo pačiu milžinišku kištukus (kodėl jie standartinių “miniUSB” jungčių nenaudoja?), vartotojo vadovą ir diską su telefono valdymo programa kompiuteriui. Keista, kad USB laido kompiuteriui taip ir neradau. Tikiuosi šiaip kur pasimetė:)
Naudojimosi patogumas
Pirmą kartą paėmus telefoną į rankas įspūdis neblogas – jis patogus laikyti rankoje, skaičių mygtukai spaudžiami patogiai. Valdymo svirtelė taip pat gana patogi, ko negalima pasakyti apie funkcinius klavišus. Pavyzdžiui, šoniniai meniu mygtukai vienoje vietoje yra tokie siauri, kad paspausti juos tam tikru kampu (pvz. fotografuojant) gana sunku. Nepatogu ir tai, kad norint įdėti atminties kortelę (aišku, “Sony Memory Stick” tipo), tenka gan sunkiai lupti guminį dangtelį. Taip pat abejotinas kameros apsaugos mechanizmas. Man jį atitraukti pasirodė gana sudėtinga. Be to kiekvieną kartą atidarinėjant pirštu paliečiamas objektyvas, o tai nėra labai gerai. Dar ta milžiniška įkrovimo jungtis… Jau minėjau, kad C510 turi 3G ryšį, bet deja neturi “Wi-Fi”? O kad viduje įmontuotas 100 megabaitų atminties? Pabaigai noriu pagirti dar vieną patogią funkciją – telefono įvedimo. Taip, būtent ją, nes ši funkcija leidžia ne tik įvesti numerį, bet veikia ir kaip paieška. Pvz. vedant skaičius automatiškai surandami ir čia pat parodomi jais numeriai iš adresų knygelės. Įdomu, kad ši paieška leidžia ieškoti ir pagal vardą. Tereikia vesti raides taip, lyg rašytume žinutę T9 šriftu, tai yra maigydami skaičių mygtuką su raide po vieną kartą, o ne po kelis. Žodžiu, ši funkcija gal ir nėra naujiena “Sony Ericsson” telefonuose, bet man labai patiko.
Išvada:
Šis telefonas gana neblogai fotografuoja, fokusuoja, atpažįsta veidus, šypsenas, turi galingą blykstę, tačiau kitos jo funkcijos yra gana vidutiniškos, be to komplektacija – skurdi. Aišku, kokybė atitinka kainą, tačiau už tokius pinigus galima rasti ir geresnių konkurentų gaminių.
Kaina: 670 Lt
Daugiau informacijos:
www.sonyericsson.lt
Privalumai:
Veido atpažinimo funkcija
Šypsenos atpažinimo funkcija
Fokusavimas kaip fotoaparate
Gana galinga blykstė
Įmontuotas giroskopas
3G ryšys
Trūkumai:
Skurdi komplektacija
Nėra WLAN ryšio
Kam tinka:
Tinka tiems, kas daug fotografuoja telefonu. Solidus korpusas tiks ir verslininkams. Jaunimui ir ambicingiems vartotojams telefonas gali pasirodyti kiek per nuobodus.
Autorius: Robotas, data: Gegužė 7, 2009
Seniai norėjau išbandyti automobiliams skirtus navigatorius. Ir štai testams gavau iš karto du rimtus modelius – “Tom Tom Go 730″ ir ”Tom Tom Go 930″. Navigatoriai atitinkamai kainuoja maždaug 1050 ir 1250 litų. Šiuo metu prekybininkai jau siūlo navigatorių, kainuojančių vos 300 litų. Tad šiame straipsnelyje apžvelgsiu, ar verta už šiuos įrenginius mokėti tokius pinigus.
Modelių skirtumai, komplektacija
Iš pradžių apžvelgsiu abiejų navigatorių skirtumus. Iš esmės tai visiškai vienodi modeliai, skiriasi tik vidinės atminties talpa (brangesnis 930 turi keturis gigabaitus vietoje dviejų), korpuso spalva (pigesnis – sidabrinis, brangesnis – juodas) ir komplektacija. Abu jie turi automobilinį laikiklį (lipdomą prie priekinio stiklo), automobilinį įkroviklį ir ryšį su palydovais sustiprinančią anteną. Brangesnis modelis taip pat turi patogų nuotolinio valdymo pultelį ir stovą, prijugiamą prie kompiuterio (pigesnis variantas vietoje to turi paprastą USB laidą). Štai ir visi skirtumai. Tad jei mums nebūtinas nuotolinio valdymo pultelis, visiškai tiks ir pigesnis modelis. Beje, pultelis yra gana patogus ir visai reikalingas daiktas, nes kai kuriuose automobiliuose priekinis stiklas, prie kurio lipdysime įrenginį, yra gana toli. O USB stovas leidžia patogiau įkrauti įrenginį ir prijungti prie kompiuterio, tačiau tikrai nėra būtinas.
Ekranas, valdymo patogumas
Tokie GPS imtuvai naudojami automobiliuose, todėl informacija juose turi būti aiški, o valdymas paprastas, kad netrukdytų vairuoti. Dėl ekrano tikrai neturiu priekaištų: jis yra 4,3 colio dydžio, 480 x 272 taškų raiškos. To užtenka aiškiam vaizdui. Įrenginys pilnai valdomas liečiant ekraną. Tam pritaikytas ir meniu: ikonos didelės, visi užrašai pilnai išversti į lietuvių kalbą, nors iš esmės valdymas galėtų būti paprastesnis, nustatymas patogesnis.
Navigacijos galimybės
Svarbiausia šiame įrenginyje – navigacija. Ir reikia pripažinti, kad ji išties gerai veikia. Navigatoriuje įrašyti žemėlapiai, padengiantys 99 procentus Lietuvos teritorijos, tad pažaisti tikrai buvo su kuo. Maršrutą galima susiplanuoti keliais būdais: įvedus tikslų adresą, miestą ar lankytiną vietą. Aišku, galima tiesiog susivesti dažniausiai lankytinas vietas ir jas pasirinkti kai reikia. Pavyzdžiui: “darbas”, “namai” ir taip toliau. Važiuodami matome šią informaciją: artimiausio manevro kryptį, atstumą iki jo, likusį kelionės atstumą, numatomą kelionės trukmę, pradžios ir pabaigos laiką, dabartinį greitį, GPS signalo stiprumą, dabartinės gatvės pavadinimą. Tarp idomesnių privalumų norėčiau paminėti, kad maksimalaus greičio rodymą ir įspėjimą viršijant greitį. Tai mane nustebino, nes matyt žemėlapiuose yra informacija apie ribojamą greitį. Įdomu, kad kelionėje ši funkcija išties veikė. Dar vienas įdomus dalykas: eismo juostų rodymas. Už tai atsakinga funkcija “Advanced lane guidance”. Ji taip puikiai veikia pranešdama, kada reikia persirikiuoti ir parodo ekrane kuria būtent juosta reikėtų važiuoti. Tiesa, man ši pagalba pasirodė neišbaigta, nes ne taip stipriai padeda, kaip norėtusi.
Žemėlapis
Kaip jau minėjau, gamintojo teigimu, Lietuvos žemėlapio padengiamumas šiame įrenginyje – 99 procentai. Iš dalies tai teisybė, per visą testavimo laikotarpį įrenginys rodė visus kelius, sudėtingas sankryžas bei eismo kryptį vienakrypčiuose keliuose. Klaidų praktiškai nebuvo. Pasigedau nebent eismo juostų atvaizdavimo pačiuose keliuose. Be to, įrenginys visiškai nerodo daugiabučių kiemų kelių. Tad 99 procentai be jų iš tiesų vargu ar pasiekiami. Vaizdas gali būti pateikiamas iš viršaus arba trimačiu režimu (šis galbūt patogesnis, nes matoma daugiau vaizdo į priekį). Vaizdas prisiartina ir nusitolina priklausomai nuo greičio (greičiausiai). Patogu, kad galima pasirinkti žemėlapio spalvas, be to įrenginys gali automatiškai pritemdyti vaizdą, kai automobilyje tamsu. Galima nustatyti, kokie objektai būs rodomi žemėlapyje (degalinės, lankytinos vietos, parduotuvės ir taip toliau).
Pranešimai balsu
Kaip jau minėjau, ekrane rodomas manevras, atstumas iki jo. Apie manevrus gali būti pranešama ir balsu. Šie testuoti navigatoriai turi ir lietuvių kalba kalbantį gidą. Tiesa, geriau jau jo išvis neturėtų :) Tamstos vardas Vladas, o kalba jis taip, lyg būtų tiesiai iš gamyklos pabėgęs kyborgas, beje labai jau kampuota lietuvių kalba, pvz.: “Jūs pasisiekti savo kelionės tikslą”. Po poros savaičių jau mokėjau pamėgdžioti tą jo juokingą balsą, o šiuos įrenginius tiesiog praminėm “Vladais”, pvz. “reikia Vladą į kelionę pasiimt”, “palauk, Vladą pakrausiu”. Tiesa, panaršęs internete radau ir kitų balsų. Lietuviška, deja, tik vieną (be Vlado), ir tas kažkodėl nesuveikė. Visiškai kitokia situacija užsienyje: anglakalbiai gali atsisiųsti įvairių aktorių balsais kalbančių pagalbininkų. Vos nepamiršau, juk jau yra išleisti tie patys “Tom Tom” modeliai su “Le Broniaus” personažo balsu. Jie gali būti dviejų tipų: riebusis (ta prasme su keiksmažodžiais) ir kultūringasis. Jį galima atsisiųsti ir įsidiegti ir į šiuos navigatorius (už kažkokį mokestį). Taigi, nepaisant balso trūkumų, vidinis “Tomtom” balsas visus nurodymus vairuojant pateikia laiku ir gana aiškiai, pvz.: “už tiek ir tiek jūs turėsite pasukti į dešinę” ar “laikykitės dešinės”, todėl yra tikrai naudingas. Gal gi atsiras kada normalus lietuviškas balsas šiems navigatorius, o gal pasikrapščius galima ir pačiam jį susikurti?
“Nereikalingi” privalumai
Šį skyrelį taip pavadinau todėl, kad jame rašysiu apie šių navigatorių priedus, kurie nebūtini, bet ir netrukdo. Įdomu, kad “Tom Tom Go 730″ ir 930 pagaminti taip, kad atstotų MP3 magnetolą (ar FM moduliatorių) ir telefono laisvų rankų įrangą. Tuoj paaiškinsiu kaip. Įrenginyje įmontuotas nors ir nelabai patogus, bet veikiantis MP3 grotuvas. Muziką į jį galime įkelti kompiuteriu, ar tiesiog idėjus SD atminties kortelę. Įdomu, kad garsą jis transliuoja tiesiai į automobilio radiją. Tam jis turi įmontuotą FM siųstuvą. Beje, kartu perduodami ir balsiniai nurodymai (tuo metu pritildydant grojančią muziką). Be to, navigatorius turi belaidį “Bluetooth” ryšį, galintį bendrauti su mūsų telefonu. Kam to reikia? Visų pirmą, tokiu būdu galime naudoti navigatorių kaip laisvų rankų įrangą ir patogiai kalbėtis važiuodami. Antra, prisijungę prie telefono, galime jį patogiai valdyti maigydami navigatoriaus ekraną. Taip neišėmę telefono iš kišenės galime kam nors paskambinti. Dar geriau: matydami kažkokį objektą ekrane, galime ant jo paspausti ir iš karto bendrauti balsu.
Naudojimo patogumas
Šie “Tomtom” įrenginiai yra nedideli, todėl gali būti dedami tiesiog į kišenę. Tiesa, praverstų koks nors dėklas, kurio komplekte, deja, nėra. Laikiklis tvirtai prisitvirtina prie priekinio automobilio stiklo (aišku, jei jame nėra skylių), tad jo ir neverta nuiminėti, užtenka paspausti specialų mygtuką, atjungiantį navigatorių nuo laikiklio (navigatoriaus nereiktų mašinoje palikti turbūt aišku kodėl). Nuotolinio valdymo pultelis išties geras pagalbininkas, nors man jis įtartinai ne visuomet prisijungdavo prie įrenginio.
Patobulinimo galimybės
Prijungus navigatorių prie kompiuterio ir įdiegus specialią programą galima prisijungti prie gamintojo svetainės ir atsisiųsti daug naudingų dalykų. Pavyzdžiui, jau minėtų pagalbininkų balsus, lankytinas vietas (Lietuvoje man pavyko rasti kai kurių lankytinų vietų, prekybos centrų sąrašus), įsikrovimo ir išjungimo paveikslėlius ir aišku – atsinaujinti žemėlapius. Gaila, kad paskutinė funkcija nemokamai veikia tik trisdešimt dienų. Ir ką: padarys naują aplinkelį ir navigatorius pradės nesąmones rodyti? Čia, manau gana didelis trūkumas. Radau ir vieną privalumą. Navigatoriaus programa leidžia pilnai valdyti įrenginį kompiuterio ekrane. Kartais taip susireguliuoti navigatorių patogiau.
Išvada
Šie navigatoriai turi labai daug galimybių, o patogūs, funcionalūs ir detalūs žemėlapiai – didžiausias jų privalumas. Tad jie išties verti savo kainos. Tiesa kažin, ar verta už įrenginį su nuotolinio valdymo pulteliu ir šiek tiek daugiau atminties mokėti du šimtus litų daugiau. O taupantiems rekomenduoju pasidomėti ir pigesniais “Tomtom” įrenginiais, turinčiais mažesnius ekranus, mažiau funcijų, tačiau tokius pat detalius žemėlapius (jų kaina – apie 500 litų).
Kaina: “Tom Tom Go 730″ – 1050 Lt, “Tom Tom Go 930″ – 1250 Lt.
Daugiau informacijos:
www.tomtom.lt
Privalumai
Detalūs Lietuvos ir Europos žemėlapiai
Daug naudingos informacijos kelionės metu
Rodo maksimalų leidžiamą greitį
Rodo, į kurią juostą reikės persirikiuoti
Galimybė naudoti kaip laisvų rankų įrangą
Galimybė FM bangomis transliuoti garsą ir muziką į automobilio garso sistemą
Galimybė pilnai valdyti telefoną prijungus
Galimybė klausytis MP3 failų
Galimybė naudoti su SD atminties kortele
Daug lankytinų vietų ir objektų žemėlapiuose (galima nustatyti, kuriuos rodyti, kuriuos – ne)
Trūkumai:
Prastas lietuviškas įgarsinimas
Painokas meniu valdymas
Žemėlapiai atnaujinami tik mokamai (po 30 dienų)
Kam tinka:
Visiems, kas vairuoja automobilį. Ypač tiems, kas dar laiko egzaminus, ar važinėja su žaliu lapu ant stiklo. Net ir patyrusiems toks įrenginys tikrai pravers kitame mieste ar šalyje, o gal padės racionaliau manevruoti ir gimtosiose gatvėse.
|
|
