Street Fighter 4 – žaidimas, skirtas žaidimų automatams (2008 metai), PlayStation 3 bei XBox 360 (2009 metais) konsolėms. Ne už ilgo, taip pat turėtu pasirodyti ir asmeniniams kompiuteriams skirta versija. Tai turbūt vienas iš žinomiausių fighting stiliaus žaidimų sukurtų per visą kompiuterinių žaidimų istoriją. Su juo turbūt tik Mortal Kombat galėtu lygiuotis pagal populiarumą. Tiesa Mortal Kombat paskutiniu metu, atrodo miršta agonijoje.
Istorija: Kadangi tai kovinis žaidimas, tai kaipo tokios žaidimo istorijos net ir nėra. Yra tik kiekvieno iš žaidėjų (kurių žaidime išviso yra 19 vienetų) kažkokios istorijos apie jų kovojimo priežastis, kurias čia pasakoti, o tuo labiau skaityti būtu tikras mazochizmas ir nuobodybė.
Grafika: Pakankamai ilgai nuo 1987 iki 1996 metų, Street Fighter serijos žaidimai buvo kuriami animaciniu, 2D stiliumi. Vėliau išleista Street Fighter EX serija, kuri buvo pirmas bandymas perkelti Street Fighter į trimatį pasaulį, nebuvo fanų itin palankiai sutikta. Gi su Street Fighter 4, viskas pasikeitė kardinaliai. Fanai nuo šio žaidimo alpsta, o pats žaidimas įvairių gamer‘ių puslapių vertinamas labai ir labai palankiai. Grafika žinoma kaip ir priklauso šiandienai yra trimatė, tačiau stilius paliktas dvimatis (Cel-shaded animacija). Veikėjų animacija puiki, kai kada verčianti šyptelėti (vien ko vertos, nugalėto ir krentančio priešo mimikos) ir atlikta aukštame, tačiau nepamirštame, kad animaciniame lygyje. Antraplanis fonas taip pat gyvas, kurį visada vienaip ar kitaip (parverčiami smalsūs kovos žiūrovai ir pan.) paveikia, „scenoje“ besilupantys du žaidėjai. Už „pieštus“ žmogeliukus, galima drąsiai suraityti 9.
Garsas, muzika: Garsai ir muzika žaidime neatsilieka nuo grafikos. Viskas atlikta taip pat aukščiausiame lygyje. Kiekviena arena turi savo muzikini apipavidalinimą (būtų apgailėtina jei neturėtu), o herojai klykauja, šūkauja, spygauja itin įtaigiai ir natūraliai. Bendras įvertinimas būtu 10.
Bendra informacija: Žinoma pats įdomumas fighting‘uose – žaisti su gyvu žaidėju. Ypač kai jis sėdi šalia ir gauna nuo tavęs į virtualius kaulus. Tą mums garantuoja bet koks fighting‘as. O va žaisti internetu tą patį fighting‘ą, tai jau ne taip ir senai realizuota galimybė. Tokiu atveju gali kelti savo reitingus ir lyginti juos su pasaulio žaidėjais. Savotiškas akstinas žaisti ir treniruotis. Gaila, tik kad pats susijungimo su internete žaidžiančiais žaidėjais mechanizmas, kiek šlubuoja. O šlubuoja vien dėl to, kad veikia principu „kas pirmesnis, tas greitesnis“. Nėra galimybės, tiesiog pagal tam tikrus parametrus (raundų skaičius, laiko limitas, žaidėjo reitingas) laukti susijungimo su kitu žaidėju. Tu tik pagal šiuos parametrus surandi sąrašą žaidėjų ir bandai prie jų jungtis. Tačiau nelabai įdomu bandant prisijungti gaut ekrane pranešimą, kad žaidėjas prie kurio bandai pasijungti, jau susijungė su kitu žaidėju, tau visa paieškos ir jungimosi procedūra tenka kartoti dar kartą. Taip gali ir tik iš dešimto karto pakliūti į dvikova. O jei gerai sekasi, tai ir dažniau. Tai turbūt vienintelis minusas žaidime.
Išvados bei galutinis įvertinimas: Žaidimas tikrai geras. Be viso to, kad daug naujų fighting‘ų dar nėra išleista nei PlayStation 3 nei XBox 360 nei tuo labiau asmeniniams kompiuteriams, turime tikrai išdirbta, gražų, patrauklų ne tik akiai, bet ir ausiai žaidimą. Rekomenduojama tiems, kas nori virtualiai pasimušti.
Bendras įvertinimas: 9.
Killzone 2 – pirmojo asmens šaudyklė skirta išskirtinai PlayStation 3 konsolei. Užbėgant įvykiams už akių, pasakysiu tik tiek, kad tai šaudyklė, turinti gerą grafiką, garsą, šokia tokią istoriją bet ne tokį gerą įdomumą žaisti pavieniu režimu.
