Sparčiai populiarėjant išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, atsiranda vis daugiau gudruolių, abu šiuos įrenginius sugrūdančių į vieną aparatą. Pirmieji tai padarė „Dell“, 2010-ųjų gegužę išleidusi telefoną „Streak“ su net 5 colių ekranu. Idėja lyg ir gera: turi telefoną ir planšetinį kompiuterį viename aparate. Bėda ta, kad tokį aparatą sunku valdyti viena [...]]]>

Sparčiai populiarėjant išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, atsiranda vis daugiau gudruolių, abu šiuos įrenginius sugrūdančių į vieną aparatą. Pirmieji tai padarė „Dell“, 2010-ųjų gegužę išleidusi telefoną „Streak“ su net 5 colių ekranu. Idėja lyg ir gera: turi telefoną ir planšetinį kompiuterį viename aparate. Bėda ta, kad tokį aparatą sunku valdyti viena ranka, jis neįprastai atrodo. Nepaisant to, „Samsung“ neseniai išleido savo 5,3 colio „Galaxy Note“, o HTC – „Sensation XL“ su 4,7 colio ekranu. Šiame straipsnyje palyginsiu abu šiuos monstrus.

Korpusai, valdymas

Reikia pripažinti, kad žmogus, skambindamas vienu iš bandytu telefonų, atrodo juokingai. Na nebent tai XL kategorijos vaikinas su atitinkamo dydžio plaštakomis. „Galaxy Note“ yra 2 centimetrais ilgesnis ir 15 gramų sunkesnis už „Sensation XL“. Užtat abu aparatai yra beveik vienodo storio – maždaug vieno centimetro. Abu juos sunkoka valdyti viena ranka: o bandant pasiekti labiausiai nuo piršto nutolusį ekrano kraštą, galima apskritai išmesti aparatą iš rankų. Po HTC ekranu yra keturi sensoriniai mygtukai, o „Samsung“ priekyje – du mygtukai plius nedidelė liečiamoji valdymo aikštelė. Beje, „Galaxy Note“ ekraną galima tapšnoti ne tik pirštu, bet ir specialiu pagaliuku, paslėptu aparato korpuse. Jo dėka aparate galima piešti bei rašyti. Tiesa, tai daryti nėra labai patogu, nes piešiamas vaizdas truputį pavėluotai atsiranda ekrane. Beje, „Galaxy Note“ ekranas pagamintas iš tvirto „Gorilla“ stiklo, o „Sensation XL“ – iš paprasto. Todėl, norint apsaugoti HTC nuo subraižymo, teks papildomai įsigyti jam skirtą dėklą.

Techniniai duomenys

Turbūt didžiausias HTC trūkumas – palyginus nedidelė vaizdo raiška. 480×800 taškų per mažai dideliam 4,7 colio ekranui. „Samsung“ neturi šios problemos: jo 5,3 colio ekranas veikia didele 800×1280 taškų raiška. „Sensation XL“ turi spartų 1,5 gigaherco procesorių. Užtat „Galaxy Note“ įmontuotas 1,4 gigaherco procesorius turi du branduolius. „Samsung“, priklausomai nuo modelio, turi 16 arba 32 gigabaitus vidinės atminties, o HTC – tik 16 GB. Be to, „Sensation XL“ atminties negalima praplėsti, nes jis neturi „microSD“ kortelės lizdo.

Pramoginės funkcijos

Abu telefonai turi 8 megapikselių kameras, darančias 3264×2448 taškų nuotraukas. Tačiau čia jų panašumai ir pasibaigia: juk „Samsung“ gali filmuoti „Full HD“ (1920×1080 taškų) raiška, o HTC – tik HD (1280×720 taškų). Kita vertus, „Sensation XL“ turi naudingų papildomų funkcijų. Tokių, kaip HDR nuotraukų darymas (čia tų, kurios atrodo labai nenatūraliai, bet gražiai) bei sulėtintas filmavimas. Be to, su HTC gausite kokybiškesnes į ausis dedamas „Beats Audio“ ausines kartu su kalnu pagalvėlių, skirtų įvairiausių dydžių ausų savininkams. HTC net pasistengė į telefoną įdiegti specialų „Beats Audio“ garso nustatymą. Tiesa, jis tiesiog pareguliuoja dažnius taip, kad garsas skambėtų maloniau ausiai.

Išvada

Jei turite seną mobilųjį telefoną ir norite planšetinio kompiuterio, „Samsung Galaxy Note“ arba „HTC Sensation XL“ – neblogas pasirinkimas. Tiesa, įsigiję vieną šių aparatų, turėsite susitaikyti su tuo, kad valdyti įrenginį teks dviem rankomis. „Galaxy Note“ turėtų labiau patikti tiems, kam svarbi ekrano kokybė bei atsparumas, o „Sensation XL“ – tiems, telefonu mėgsta klausytis muzikos.

Kaina: „Samsung Galaxy Note“ – 2100 Lt, „HTC Sensation XL“ – 1650 Lt

www.samsung.lt, www.htc.lt

Kai išgirdau apie telefoną „Nokia N9“, pagalvojau: tai išdavystė! Juk šiame aparate veikia operacinė sistema „MeeGo“, o „Nokia“ buvo ką tik paskelbusi apie santuoką su „Microsoft“ ir jau anonsavusi telefonus su „Windows Phone 7“. Tačiau gavęs išbandyti N9 supratau: jis buvo vertas nuodėmės. Tuoj paaiškinsiu kodėl.

Korpusas

Paėmus N9 į rankas, [...]]]>  

Kai išgirdau apie telefoną „Nokia N9“, pagalvojau: tai išdavystė! Juk šiame aparate veikia operacinė sistema „MeeGo“, o „Nokia“ buvo ką tik paskelbusi apie santuoką su „Microsoft“ ir jau anonsavusi telefonus su „Windows Phone 7“. Tačiau gavęs išbandyti N9 supratau: jis buvo vertas nuodėmės. Tuoj paaiškinsiu kodėl.

Korpusas

Paėmus N9 į rankas, į akis iš karto krenta užapvalinti ekrano kraštai. Jie ne tik neįprastai atrodo, bet ir yra praktiški. Bet apie tai skyrelyje apie valdymą. O dabar truputį paburbėsiu: „Nokia“ skelbia, kad „N9“ yra valdomas išskirtinai tik liečiant ekraną. Tačiau ką gi pamatome žvilgtelėję į dešinį telefone kraštą? Teisingai – tris mygtukus! Vienas skirtas aparato užrakinimui, kiti du – garsumo reguliavimui. Taip kad nereikia čia mūsų apgaudinėti: „Apple iPhone 4S“ turi tik vienu mygtuku daugiau. Aparato viršuje – standartinis ausinių kištukas, įkroviklio ir SIM kortelės lizdai. Beje, pastarieji yra tai sumaniai paslėpti korpuse, kad be instrukcijos jų galite ir nerasti.

Įranga

Aparate dedama mažesnė, „micro SIM“ tipo kortele. „Nokia N9“ korpusas yra uždaras: iš jo be papildomų priemonių neišimsite akumuliatoriaus, neįdėsite ir papildomos atminties kortelės. Telefone, priklausomai nuo modelio, telpa 16 arba 64 gigabaitai duomenų. N9 turi didelį (3,9 colio), raiškų (854×480 taškų), labai kontrastingą (AMOLED tipo) ir atsparų („Corning Gorilla“) ekraną. Tiesa, ant mano bandyto modelio ekrano buvo nedidelių, tačiau gilių įbrėžimų. Įtariu, kad juos kažkokiu ekstremaliu būdu padarė prieš mane telefoną bandęs kolega žurnalistas. Telefone įdėtas 8 megapikselių fotoaparatas su plačiakampiu (28 mm) „Carl Zeiss“ objektyvu (su F2,2 diafragma) bei dviguba LED blykste. Kaip telefonui – visai neblogai.

Valdymas

Būtent įdiegtos operacinės sistemos „MeeGo“ valdymas mane sužavėjo labiausiai. Darbalaukyje yra trys langai, tarp kurių keliaujama braukiant pirštu per ekraną iš kairės į dešinę arba atvirkščiai. Tam ir reikalingi tie užapvalinti ekrano kraštai. Pirmame lange matomos visos įdiegtos programos (taip pat ir nustatymai), antrame – atidarytos programos, trečiame – įvykiai („Facebook“ žinutės, nauji elektroninio pašto laiškai, RSS naujienos). Atidarytą programą ar žaidimą galima bet kada paslėpti perbraukus per ekraną iš apačios į viršų. Tuomet jos miniatiūra atsiranda atidarytų programų lange. Perbraukus per ekraną nuo viršaus į apačią – programa užsidaro. Spustelėjus ir palaikius programos miniatiūrą, galima ją pertempti į kitą vietą, nuspaudus atsiradusį X ženkliuką – visiškai pašalinti programą arba ją uždaryti (jei veiksmas vyksta atidarytų programų lange). Mano nuomone, valdymo patogumu ir paprastumu „Nokia N9“ ne tik duoda į kaulus „Microsoft Windows Phone 7“, bet ir grasina išmaniųjų telefonų karaliui „iPhone “.

Išvados

„Nokia N9“ – labai paprastai valdomas telefonas, aprūpintas puikiomis techninėmis savybėmis. Jei Jums patinka telefono dizainas, tačiau nenorite „MeeGo“ sistemos, rekomenduoju pasidomėti giminaičiu „Nokia Lumia 800“ su „Windows Phone 7“. Tačiau ar „Nokia N9“ ir operacinė sistema „Mee Go“ turi ateitį? Tikiuosi kad taip, tačiau tai parodys tik laikas.

Pliusai

Labai paprastas ir patogus valdymas

Puikus ekranas

Geras fotoaparatas

Minusai

Neaiškus įdiegtos operacinės sistemos „MeeGo“ likimas

Negalima padidinti vidinės atminties

Tinka tik „micro SIM“ tipo kortelė

Kaina: 16 GB – 1800 Lt, 64 GB – 2000 Lt.

www.nokia.lt

Korpusas

“LG Optimus Me” korpusas, kaip ir daugelio pigesniųjų telefonų, – [...]]]> Išmanieji telefonai jau seniai nebe prabanga. Geras to pavyzdys – naujasis “LG Optimus Me”. Šis telefonas kainuoja vos 590 litų, tačiau turi pakankamai naują “Google Android 2.2″ sistemą, WLAN ir 3G ryšį bei GPS imtuvą. Pažiūrėkime, kuo gi jis atsilieka nuo brangesnių modelių.

Korpusas

“LG Optimus Me” korpusas, kaip ir daugelio pigesniųjų telefonų, – pagamintas iš pigaus plastiko. Kita vertus galinis dangtelis yra tvirtas, todėl numetus, aparatas tikrai neišsilakstys į šalis. Po ekranu įmontuoti net šeši mygtukai. Pasak LG, tai turėtų padėti geriau susigaudyti pirmą kartą išmanųjį telefoną naudojantiems žmonėms. Tačiau mano nuomone, tokia mygtukų gausa telefono valdymą padaro tik dar painesnį. Keturi iš jų sensoriniai – skirti standartinėms “Android” funkcijoms. Po jais įmontuoti dar du, kuriais galima pradėti arba nutraukti pokalbį, įjungti telefoną ar užrakinti įrenginio ekraną. Kairėje – “microUSB” jungtis (B tipo) su dangteliu. Dešinėje – garsumo reguliavimo mygtukai. Viršuje – standartinė ausinių jungtis. Čia pat anga, į kurią įkišus nagą ar kokį kitą ploną daiktą, atidaromas akumuliatorius dangtelis. Beje, jis laikosi labai gerai, todėl silpnesnį nagą taip galima ir nulaužti :) Gale – nedidelis 3 megapikselių fotoaparatas.

Ekranas

Telefono priekyje įmontuotas 3,5 colio liečiamasis ekranas, kuris išmaniajam telefonui tiesiog per mažas. Maža to, jis veikia vos 240×320 taškų raiška. Todėl programų ikonos ir kitas vaizdas šiame ekrane ne tik labai smulkus, bet dar ir labai prastos kokybės. Taigi, ekranas – didžiausias šio aparato trūkumas. Kita vertus, jis yra kondensatorinis, valdomas keliais pirštais iš karto, greitai reaguoja į lietimus.

Fotoaparatas

Apie “LG Optimus Me” įmontuotą fotoaparatą taip pat negaliu pasakyti nieko gero. Jis neturi automatinio fokusavimo, prastai veikia blogai apšviestoje aplinkoje. Filmavimo funkcija taip pat silpna. Be to, kaip jau turbūt pastebėjote, aparate net nėra atskiro fotografavimo mygtuko. Žodžiu, su šiuo telefonu fotografuoti ir filmuoti galima tik iš didelės bėdos.

Teksto įvedimas

Tekstą į “LG Optimus Me” galima įvesti dviem būdais – per vertikalią ir, pavertus, – per pilną horizontalią klaviatūrą. Deja, dėl mažo ekrano tai daryti nėra patogu. Ypač tiems, kas telefoną su liečiamuoju ekranu naudoja pirmą kartą. Standartiškai telefonai su “Android 2.2″ sistema be papildomų priemonių neleidžia įvesti lietuviškų raidžių. Džiugu, kad LG tuo šią problemą pašalino įdiegusi savo klaviatūrą su lietuviškai rašmenimis. Tiesa, įvesti lietuviškas raides taip pat nėra patogu – tam reikia paspausti ir palaikyti giminingą raidę. Pavyzdžiui, jei norime parašyti “š” raidę, reikia nuspausti ir truputį palaikyti “s” ir iššokusiame meniu pasirinkti “š”.

Operacinė sistema

Kaip jau minėjau, telefone įdiegta operacinė sistema “Android 2.2″. Šiame aparate ji sukasi tiesiog puikiai. Tiesa, dėl lėto 600 megahercų procesoriaus, aparatas negali rodyti “Flash” technologijos elementų svetainėse. Užtat “Android 2.2″ leidžia valdyti telefoną balsu. Deja, ne lietuvių kalba. Į aparatą galima diegti programas ir žaidimus iš “Android Market” parduotuvės. Taip, žymusis žaidimas “Angry Birds” šiame aparate taip pat veikia :)

Kitos funkcijos

Nepaisant nedidelės kainos, P350 yra pilnavertis išmanusis telefonas. Todėl turi “Wi-Fi” ir 3G ryšį, GPS imtuvą su navigacija “Google Maps” žemėlapiuose, akselerometrą, leidžianti žaisti žaidimus vartant aparatą į įvairias puses.

Išvada

LG P350 būtų puikus pirmasis išmanusis telefonas pradedantiems. Jei ne mažas labai nedidelės raiškos ekranas… Dėl jo šį telefoną rekomenduoju pirkti nebent vaikams (kad niekas nepavogtų). Arba tiems, kas naudos tik pagrindines telefono funkcijas. Beje, LG P350 gali būti berods penkių spalvų. Tai gal patiktų moterims? Visiems kitiems siūlau pasidomėti vos šimtu litų brangesniu, tačiau viskuo pranašesniu “LG Optimus One” (P500).

Pliusai

Pigus

Sparčiai veikia

Funkcionali operacinė sistema “Android 2.2″

3G, “Wi-Fi” ryšys, GPS imtuvas

Mažas ir lengvas

Minusai

Mažas labai prastos raiškos ekranas

Prastas fotoaparatas

Nepalaiko “Flash” technologijos

Kaina:  590 Lt

www.lge.lt

Korpusas

“Nokia E7″ – tai didelis ir tvirtas telefonas  metaliniu korpusu. Jo priekyje įmontuotas didelis ir kontrastingas 4 colių AMOLED ekranas. Gaila, kad jo [...]]]> Dar visai neseniai mintyse buvau nurašęs “Nokia” telefonus. Tačiau naujoji šiuose aparatuose diegiama operacinė sistema “Symbian^3″ dar teikia vilties. Tuo įsitikinau išbandęs verslo klasės telefoną su ištraukiama klaviatūra “Nokia E7″.

Korpusas

“Nokia E7″ – tai didelis ir tvirtas telefonas  metaliniu korpusu. Jo priekyje įmontuotas didelis ir kontrastingas 4 colių AMOLED ekranas. Gaila, kad jo raiška palyginti maža – tik 360 x 640 taškų. Spustelėjus korpusą reikiamoje vietoje, pasirodo nedidelė klaviatūra, o ekranas pasikelia tam tikru kampu. Tai praverčia žiūrint filmą, naudojantis GPS navigacija ar tiesiog dirbant telefonu ant stalo. Paspaudę vienintelį mygtuką po ekranu, patenkame į telefono meniu, išeiname iš atidarytos programos, o ilgiau palaikę – galime peržiūrėti atidarytas programas. Aparato viršuje – aparato įjungimo mygtukas. Kairiame šone – ekrano užrakinimo svirtelė, dešinėje – garsumo reguliavimo bei fotografavimo mygtukas. Įdomu, kad SIM kortelė įdėdama ne atidarius dangtelį, o per specialų lizdą aparato šone. Čia paaiškėja ir viena problema – aparatas neturi atminties kortelės lizdo. Todėl vidinės vidinės 16 gigabaitų atminties praplėsti nepavyks.

Operacinė sistema

Naujoji operacinė sistema “Symbian^3″ siūlo daug naujovių. Panašiai kaip “Windows Phone 7″, pirmajame lange galime susidėti norimas programas. Pagrindinis ekranas dabar turi tris darbastalius. Fone įsidėti norimą statinį arba animuotą paveikslėlį. Paspaudus priekinį mygtuką, patenkama į meniu su programų ir nustatymų paveikslėliais. “Symbian^3″ puikiai pritaikyta valdyti liečiamuoju ekranu. Tiesa, ne visur veikia valdymas iš karto keliais pirštais (“Multitouch”). Pavyzdžiui, žemėlapių programoje vaizdą priartinsime tik ekrane rodomais “+” ir “-” mygtukais. Sistema leidžia lengvai prisijungti prie “Facebook”, “Twitter” tarnybų, peržiūrėti “Youtube” filmukus. Panašu, kad “Symbian” jau tapo pilnaverte sistema, galinti konkuruoti su “iOS”, “Android”, “Windows Phone 7″. Tačiau ar ilgai jai tai pavyks, pamatysime.

Programų parduotuvė “Ovi Store”

Ko dar reikia šiuolaikinei mobiliajai operacinei sistemai? Žinoma  - programų parduotuvės. Ją “Nokia” turi, tai – “Ovi Store”. Joje šiuo metu siūloma parsisiųsti daugiau nei 35 000 programų. Tarp jų nemažai tokių, kurias rasime ir “iOS” ar “Android” sistemose. Pavyzdžiui, nemokamai leidžiama atsisiųsti “Skype” programą bei dvi žaidimo “Angry Birds”  versijas :) Jei norime pirkti mokamas programas, reikės įvesti savo kreditinės kortelės duomenis. Deja, kainos šioje parduotuvėje didesnės, nei, pavyzdžiui, “Apple App Store”. Programos, žaidimai kainuoja 1-7 eurus (yra ir brangesnių). Be programų ir žaidimų, “Ovi Store” galima užsiprenumeruoti laidų transliacijas, parsisiųsti filmukų, ekrano fonų, temų, skambučio melodijų.

Navigacija

Nemokama navigacija – ko gero didžiausias “Nokia” telefonų privalumas. “Nokia E7″ turi pilnavertę navigacijos programą “Ovi Maps”. Ji leidžia orientuotis tiek keliaujant automobiliu, tiek pėsčiomis. Kaip ir įprastame navigatoriuje, kelionės tikslas nustatomas įvedus adresą, išrinkus vietą žemėlapyje ar tiesiog pasirinkus lankytiną vietą. Pradėjus keliauti, žemėlapis rodomas 2D arba 3D režimu. Galima pasirinkti, kad jame būtų matomas ir palydovinis arba reljefinis vaizdas. Kai kur pravažiuojant išnyra ir vieno kito objekto trimatis vaizdas. Žemėlapiai ir visa informacija paprastai siunčiama iš interneto. Tačiau prijungus telefoną prie kompiuterio, galima nemokamai parsisiųsti ir į aparato atmintį įsirašyti bet kurios šalies žemėlapius. Puiku! Juk automobilių navigatorių gamintojai už žemėlapius ir jų atnaujinimą iki šiol “lupa” didelius pinigus.  ”Ovi Maps” taip pat gali pranešti apie artimiausius manevrus balsu. Tam tereikia parsisiųsti norimus balsus. Įdomu, kad kelionei automobiliu skirtas balsas lietuvių kalba yra, o keliavimui pėsčiomis – ne. “Nokia E7″ navigacijos programa veikia beveik taip pat greitai, kaip įprastas automobilinis navigatorius. Tiesa, kartais programa įprastą sankryžą “sumaišo” su žiedine, “nesupranta” į kurią pusę pasisukęs automobilis, parenka nelogišką maršrutą. Nepaisant šių vaikiškų klaidų, jau dabar aišku, kad greitai įprasto automobilinio navigatoriaus pirkti paprasčiausiai nebeliks prasmės.

Veikimo sparta

Keista, tačiau “Nokia E7″ nėra toks spartus, kaip norėtųsi. Tai paaiškėja jau pradėjus naršyti po telefono meniu. Nieko nuostabaus, juk aparatas turi tik 680 megahercų dažnio ARM procesorių. Panašūs montuojami į žemiausios klasės išmaniuosius telefonus. Bet juk “N0kia E7″ kainuoja tikrai daugiau.

Teksto įvedimas

Tekstą į “Nokia E7″ galima įvesti net trimis būdais: skaičių klaviatūra (kai telefonas pasuktas vertikaliai), raidžių klaviatūra (kai telefonas pasuktas horizontaliai) ir fizine ištraukiama klaviatūra. Lietuviškai telefonas rašo, tačiau kiekvienu būdu – skirtingai. Laikant telefoną vertikaliai, tam reikia tiesiog spausti atitinkamą skaičių tol, kol atsiras norima lietuviška raidė. Pavyzdžiui, paspaudę mygtuką “8″ keturis kartus, gauname raidę “Ū”. Pasukus aparatą vertikaliai, ekrano klaviatūroje matysime porą lietuviškų raidžių. Daugiau galima įvesti paspaudus mygtuką “1*” (tokiu būdu įvesti tekstą sudėtingiausia). Rašant ištraukiama klaviatūra, lietuviški simboliai gaunami laikant mygtuką “Sym” ir spaudžiant atitinkamą mygtuką. Pavyzdžiui, laikydami “Sym” ir du kartus spustelėję mygtuką “U”, gausime raidę “Ū”. Taigi, E7 turi nemažai teksto įvedimo galimybių, tačiau lietuviškai rašyti ne visada nepatogu.

Biuro programos

Koks verslo telefonas be biuro programų? “Nokia E7″ leidžia kurti ir redaguoti “Word”, “Excel”, “Powerpoint”, PDF failus. Jame yra ir patogi užrašinė, kalendorius. Dar daugiau verslo programų galima atsisiųsti iš “OVI Store”.

Fotoaparatas

Ant “Nokia E7″ dangtelio puikuojasi užrašas 8MP (8 megapikseliai), šalia įmontuota blykstė. Todėl susidaro įspūdis, kad šis telefonas turėtų kokybiškai fotografuoti. Deja, fotografuojant prasčiau apšviestoje vietoje, gaunamos labai triukšmingos nuotraukos su stipriai iškraipytomis spalvomis. Maža to, “Nokia E7″ neturi “macro” režimo. Tai yra, jis nefokusuoja arti esančių objektų. Kita vertus, “Nokia E7″ filmuoja vaizdą didele 1280 x 720 taškų raiška. Ta pačia kokybe vaizdas perduodamas ir į prijungtą ekraną.

Išskirtiniai “Nokia E7″ privalumai
“Nokia E7″ komplekte rasime įdomų laidą-adapterį su USB lizdu. Jo dėka prie aparato galime išorinį kietąjį diską, USB atmintinę ar net klaviatūros ir pelės komplektą. HDMI jungtimi prijungę ir ekraną, su “Nokia E7″ galime susikurti savotišką darbo vietą. Gaila tik, kad ši USB jungtis neveikia su USB šakotuvais. Be to, bent man prijungta klaviatūra nepavyko įvesti lietuviškų simbolių.

Išvada

“Nokia E7″ – puikus aparatas telefonu daug teksto rašantiems žmonėms. Ištraukiama klaviatūra patogi, ja nesunkiai galima rašyti ir lietuviškai. Pagirti galima ir puikią navigacijos programą. Šį aparatą turinčiam žmogui įprastas automobilinis navigatorius tampa visiškai nereikalingas. Puiku, kad aparatas turi įdiegtą biuro programų paketą. Dar daugiau programų, žaidimų ir dar daug visko siūlo įdiegta “Ovi Store” parduotuvė. Prie “Nokia E7″ galima prijungti išorinę laikmeną, klaviatūrą su pele ir net televizorių. Gaila, kad vidinės 16 gigabaitų atminties negalima praplėsti. Erzina ir lėtoka veikimo sparta bei prastas fotoaparatas.

Privalumai

Patogi ištraukiama klaviatūra

Pilnavertė navigacija

Kokybiškas ekranas

Metalinis korpusas

Galimybė prijungti klaviatūrą, pelę, kietąjį diską ar atmintinę

Trūkumai

Negalima praplėsti atminties (nėra kortelės lizdo)

Prastas fotoaparatas

Maža ekrano raiška

Lėtokai veikia

Sunkus

Kaina: 1850 Lt

www.nokia.lt

“Noutbuko” aušintuvas “Cooling Pad [...]]]>
Šiandien gavau 2 smulkius daiktus, skirtus darbą nešiojamuoju kompiuteriu padaryti patogesniu. Vienas jų – aušinimo dėklas “Logitech Cooling Pad N100″, kitas – nešiojamojo stovas-pakėliklis “Logitech Notebook Riser N110″. Abu jie iš pirmo žvilgsnio panašiai atrodo, panašiai ir kainuoja. Tačiau yra šiek tiek kitokios paskirties. Čia abudu ir apžvelgsiu.

“Noutbuko” aušintuvas “Cooling Pad N100″

Daugelis nešiojamųjų kompiuterių stipriai kaista. Todėl pasidėjus juos ant kelių dirbti nejauku. Maža to, kad medikai įspėja, kad tai labai nesveika, ypač vyrams. Būtent šiai problemai spręsti ir sukurtas “Cooling Pad”. Tai gana didelis stovas, ant kurio gali būti dedamas nešiojamasis kompiuteris, turintis iki 15,4 colių ekraną. Su juo kompiuterį galime drąsiai dėti ant stalo, kelių, ar dar ko nors nebijodami perkaitimo. Kad kompiuteris ir mūsų keliai neužkaistų, įrenginio viduje įmontuotas nedidelis ventiliatorius. Kaip jis maitinamas? Teisingai, per kompiuterio USB jungtį. Tam iš “Cooling Pad” šono kyšo laidas su USB kištuku. Oras pučia per galinę senelę ir per įrenginio apačią. Čia pat įrengta patogi laidų laikymo sistema, kurios dėka galima perkišti laidą su kištuku į kitą dėklo pusę (kad panaudoti kitą kompiuterio lizdą), ar tiesiog susukti kad nesitrukdytų transportuojant. “Logitech” teigia, kad įmontuotas ventiliatorius veikia labai tyliai. Aš taip nepasakyčiau, nes jo sukimasis tikrai girdimas, o kartu su visais “noutbuko” ventiliatoriais tikrai padidina triukšmą. Tačiau tenka pripažinti, kad dirbti su šiuo įrenginiu tikrai vėsiau ir maloniau. Tiesa, norėtusi, kad jis kažkokiu būdu prisitaisytų prie kompiuterio. Beje, ant kompiuterio USB laido užklijuotas popierėlis su užrašu “Ziehen Sie das USB-Kabel bei Nichtverwendung ab”, kas reikštų “atjunkite USB laidą kai nenaudojate” (juokauju, šalia yra ir angliškas užrašas). Vėliau supratau kodėl: nes keliant kompiuterį nuo stovo, kai jis prijungtas, USB laidą netyčia galima nutraukti.

Kompiuterio stovas “Notebook Riser N110″

Kaip ir pavadinimas rodo, šis priedas skirtas kompiuteriui pakelti. Tiksliau – pakelti nešiojamojo kompiuterio ekraną padedant jį ant specialaus stovo. Kompiuteris dedamas ant dviejų ištraukiamų minirankenėlių. Stovas turi tris palinkimo pozicijas: 20, 30 ir 40 laipsnių. Nuo jų priklauso ekrano nešiojamojo kompiuterio ekrano pakilimo aukštis ir kompiuterio apatinės dalies palinkimas. Aišku, naudojant tokį stovą reikėtų naudoti ir standartinę klaviatūrą bei pelę. Deja, komplekte jų nėra. Stovas patogiai susideda taip, kad jokios jo dalys nejudėtų transportuojant. Beje, galinė stovo dalis į stalą remiasi apskrita dalimi, kuri leidžia sukti “noutbuką” šia ašimi (ji gana stipriai laikosi an stalo). Ir tai tikrai veikia: kad sukant stalas nebūtų braižomas, priekinėje apatinėje dalyje taip pat yra slidūs guminiai padėkliukai. Plastikinė dalis, kuri remiasi į stalą, papildomai pakaustyta metaliniais strypeliais. Ko gero tam, kad išlaikytų ir sunkiausius kompiuterių modelius. Tiesa taip pat, turinčius iki 15,4 colio ekranus.

Išvada
Abu priedai pagaminti tikrai apgalvotai ir kokybiškai. Tačiau aklai jų pirkti nerekomenduoju. Tai turėtų daryti tik tie, kuriems tokių priedų iš tiesų reikia. Bet to, prieš tai įrenginius reikėtų išbandyti su turimu kompiuteriu. Nors kaip gaminiai, praktiškai neturintys elektroninių dalių (išskyrus ventiliatorių N100 modelyje), jie galėtų kainuoti šiek tiek pigiau. Be to: o kodėl abiejų šių įrenginių nesumontuoti viename korpuse? Vat tokį įrenginį galbūt ir pirkčiau.

Kainos
“Logitech Cooling Pad N100″ – 80 Lt, “Logitech Notebook Riser N110″ – 65 Lt

Gavau išbandyti galingą kompiuterį darbui – HP EliteBook 8730w. Jis turi 17 colių ekraną, didelę klaviatūrą, todėl drąsiai gali pakeisti stalinį kompiuterį. Tiesa, pasidomėjęs jo kaina apstulbau: kompiuteris kainuoja daugiau nei 8000 litų. Šiame tekste bandysiu apžvelgti už ką verslo žmogus turėtų mokėtų tokią didelę sumą.

Darbo patogumas Nuo šio [...]]]>

hp EliteBook 8730w1

Gavau išbandyti galingą kompiuterį darbui – HP EliteBook 8730w. Jis turi 17 colių ekraną, didelę klaviatūrą, todėl drąsiai gali pakeisti stalinį kompiuterį. Tiesa, pasidomėjęs jo kaina apstulbau: kompiuteris kainuoja daugiau nei 8000 litų. Šiame tekste bandysiu apžvelgti už ką verslo žmogus turėtų mokėtų tokią didelę sumą.

Darbo patogumas
Nuo šio skyriaus pradėjau ne be reikalo. “EliteBook” turi labai didelį 17 colių ekraną, kuriame labai patogu dirbti. Po ekranu įmontuota pilna klaviatūra dideliais klavišais. Įsitikinau, kad ja rašyti taip pat patogu, kaip stalinio kompiuterio klaviatūra, be to, dirbant išties praverčia pilna skaičių klaviatūrą. Pelės valdymui skirti net du valdymo įrenginiai – jutiklinė aikštelė ir klaviatūros viduryje įmontuota vardymo svirtelė (panaši kaip “Lenovo” kompiuteriuose). Aišku, pilnam patogumui galima prisijungti ir standartinę pelę. Ekranas turi labai patogius ir tvirtus lankstus, todėl jį galime nustatyti tiksliai taip, kaip norime. Na nelabai ir turiu ką pridurti: šis kompiuteris patogumu praktiškai šimtu procentu atstoja stacionarų. Tiesa testuotame modelyje aptikau vieną trūkumą: jo kietasis diskas dirba triukšmingai, beje keistai baržka net nieko neveikdamas. Tikiuosi, čia tik sutapimas, ar konkretaus modelio defektas, o ne visiems šiems kompiuteriams būdingas trūkumas.

Ekranas
Šio kompiuterio ekranas yra išties didelis. Bet dar labiau stebina jo raiška – 1680×1050 taškų. Taip, tiek pat, kiek turi įprastas 22 colių monitorius. Toks darbo plotas puikiai tinka dirbant nuotraukų ar vaizdo apdirbimo programomis ir šiaip dokumentais. Nors darant įprastus darbus (kad ir naršant internete) man tokia raiška pasirodė kiek per didelė. Be to, šiek tiek nervuoja, kad valdant pelę jutikline aikštele, tam, kad iš vieno ekrano galo patektume į kitą, ją reikia perbraukti beveik tris kartus. Čia paaiškinamas ir valdymo svirtelės įmontavimas. Ši šiame ekrane dirba sparčiau, nes jos judėjimo greitis priklauso nuo nuspaudimo į tam tikrą pusę. Įdomu, kad ekranas gali automatiškai susireguliuoti ryškumą pagal patalpos, kurioje jis yra, apšvietimo sąlygas. Tam po jo ekranu įmontuotas nedidelis jutiklis. Patogi funkcija, taupanti energiją ir akis, kurią, beje, galima ir atjungti. Tiesa dirbant šviesioje patalpoje man pritrūko ekrano šviesumo. Be to, perkrovus kompiuterį, automatiškai vėl nusimušdavo šviesumo nustatymai. Tas labai blogai, bet tikiuosi čia taip pat konkretaus modelio klaida, o ne tendencija.

Korpusas, įranga
Kompiuterio kairėje įrengti maitinimo, HDMI, “D-Sub”, vienas USB ir “Express Card lizdai. Dešinėje – modemo, tinklo lizdai, optinis įrenginys, trys USB ir vienas “e-SATA” lizdas. Įrenginio galas laisvas, išskyrus didelę aušintuvo angą, priekyje – ausinių, mikrofono ir SD, MS/Pro, MMC, xD atminties kortelių lizdas. Dugne – akumuliatorius bei lizdai, skirti vadinamiesiems lopšiams (“docking station”) prijungti. Virš ekrano standartiškai įrengta interneto kamera su apie darbą informuojančiu šviesos diodu, po ekranu – minėtas automatinio ekrano šviesumo reguliavimo jutiklis. Virš klaviatūros įmontuotas įjungimo mygtukas ir sensoriniai: informacijos, bevielio tinklo įjungimo, prezentacijų režimo nustatymų, įjungtų klaviatūros funkcijų atvaizdavimo (didžiosios raidės, įjungta skaičių klaviatūra), garso išjungimo, garso reguliavimo (reikia per jį braukti pirštu) bei skaičiuotuvo. Gali būti, kad atsiranda ir daugiau. Kaip minėta, klaviatūros viduryje įmontuota valdymo svirtelė, iš kart po klaviatūra – trys pelės mygtukai. Dar žemiau – įprasta žymeklio valdymo jutiklinė aikštelė su dar trimis mygtukais (šios funkcijos dubliuojamos). Pačioje apačioje, dešinėje – piršto antspaudų skaitytuvas.

Darbo sparta
Kompiuteris “mobile workstation” užrašą turi ne šiaip sau. Jame įmontuotas “dviejų galvų” “Intel Core 2 Duo T9400″ 2,53 gigaherco procesorius, 2 gigabaitai darbinės atminties, pakalnkamai talpus 320 gigabaitų kietasis diskas ir žaidėjams ko gero mistinė “NVIDIA Quadro FX 2700M” vaizdo plokštė. Kas tai per plokštė? Pasirodo tai galingas verslui skirtas gaminys, kuris visai neprastai “pavež” ne tik visokius “Photoshop’us”, bet ir erdvinio vaizdo redaktorius, tokius kaip “3D Studio Max”. Na sudėtingais darbais testo metu jo nekankinau, tačiau išbandžiau žaidimais. Ir ką, jis mane maloniai nustebino. Mano mėgstamasis “Trackmania Nations” su didžiausiais grafikos nustatymais (juos sunkiai paveža net gana galingi staliniai kompiuteriai) “EliteBook” puikiai susidorojo, o testo programa “3D Mark” parodė visai neblogą rezultatą – 4625. Be to, įmontuota plokštė suderinta ir su “DirectX 10″ technologija. Na taip, už žaidimams pritaikytą kompiuterį galima įsigyti ir už mažesnę sumą. Tačiau visai neblogai, kad šiuo rimtam darbui pritaikytu kompiuteriu laisvalaikiu galima ir galingą trimatį žaidimą “pakalt”. Parduotuvėse galima atrasti modelių su dar galingesniais keturių branduolių procesoriais, daugiau darbinės atmintis bei dar spartesne tos pačios serijos vaizdo plokšte, dar kokybiškesniu ekranu. Tokių kompiuterių kaina siekia net 14000 litų. Žemiau pateikiu ir “Windows Vista” spartos indekso rezultatą, kuris beje irgi pakankamai geras:

O čia ir minėtas “3DMark” rezultatas:

Kaina:
Nuo 8000 litų

Privalumai:
Didelis ekranas
Didelė klaviatūra
Didelė veikimo sparta
Automatinis ekrano šviesumo reguliavimas

Trūkumai:
Triukšmingai veikiantis kietasis diskas
Keistas barškėjimas
Perkrovus kompiuterį nusimuša šviesumo nustatymai
Labai didelė kaina

Kam tinka:
Kompiuteris tinka darbui. Bet tikrai ne tiems darbuotojams, kuriems dirba tik su tekstiniais dokumentais ir lentelėmis ir elektroniniu paštu. “EliteBook” yra spartus kompiuteris, kuriame turėtų puikiai “suktis” “Photoshop” ir panašūs įrankiai. Taigi, tinka grafikos dizaineriams. Tiesa, kažin ar darbdavys pirks dizaineriui “noutbuką” už daugiau nei 8000 litų, na nebent jis labai jau “nusipelnęs”. Tačiau “EliteBook” puikiai tiks vadinamiesiems “freelancer’iams”, kurie dirba namuose ir gali patikimam darbo įrankiui paaukoti tokią sumą.

Su šiuo kompiuteriu šiek tiek apsigavau. Kai perskaičiau pranešimą spaudai su nuotraukomis, pagalvojau, kad HP pagaliau atnaujino savo kompiuterių dizainą. Deja, gavęs šį kompiuterį išbandyti gyvai, pamačiau, kad jis atrodo praktiškai taip pat, kaip ir senieji modeliai, tik papildomai yra išpuoštas ornamentais, be to yra juodas, todėl ir atrodo šiek [...]]]>

HP Pavilion dv3

Su šiuo kompiuteriu šiek tiek apsigavau. Kai perskaičiau pranešimą spaudai su nuotraukomis, pagalvojau, kad HP pagaliau atnaujino savo kompiuterių dizainą. Deja, gavęs šį kompiuterį išbandyti gyvai, pamačiau, kad jis atrodo praktiškai taip pat, kaip ir senieji modeliai, tik papildomai yra išpuoštas ornamentais, be to yra juodas, todėl ir atrodo šiek tiek kitaip. Ne, negalvokite, kad kompiuterio dizainas prastas. Jis solidus, kokybiškas, tačiau man HP dizaino linija, kuri jau kelis metus nesikeičia, jau atrodo gana nuobodoka. Norisi kažko naujo. Na bet apie ką aš čia? “HP Pavilion dv3″ – nedidelis “noutbukas” su 13,3 colių ekranu, greičiausiai aišku skirtas kelionėms. Pabandysiu čia apžvelgti, ką jis gero moka.

Korpusas
Kaip jau minėjau, šio kompiuterio korpusas yra panašaus dizaino, kaip ir senieji kompiuteriai, tik papuoštas ornametais ir dailiomis metalo spalvos apdailos dalimis. Mano testuotas modelis yra visas juodas (yra ir kitų spalvų), priekyje įmontuotas šviečiantis HP logotipas (kad pasimaivyt:). Kompiuteris nedidelis, tačiau “netbuku” jo tikrai nepavadinsi. Ypač, kai pabandysi jį pakelti nuo stalo. Juk 2,24 kilogramo svoris tokiam kompiuteriai tikrai nėra mažas. Kompiuterio kairėje įmontuotas maitinimo lizdas, du USB lizdai ir DVD diskų įrašymo įrenginys. Dešinėje – monitoriaus “D-Sub” jungtis, tinklo lizdas, skaitmeninis HDMI lizdas, išoriniam kietajam diskui skirta “eSATA” jungtis, kuri gali būti naudojama ir kaip USB, mažesnio dydžio “Express Card” lizdas bei atminties kortelių skaitytuvas. Kompiuterio priekyje – tik informaciniai diodai, bei mikrofono ir ausinių jungtys. Virš klaviatūros – įjungimo mygtukas, sensoriniai garsumo reguliavimo ir bevielio tinklo įjungimo mygtukai. Klaviatūra su dideliais klavišais (suprantama be atskiros skaičių klaviatūros), po ja – pelės valdymo aikštelė ir piršto antspaudų skaitytuvas. Aišku, kaip be virš ekrano įmontuotas internetinės kameros su mikrofonu.

Ekranas
Apie ekraną norėtųsi pakalbėti daugiau, juk jis “ledinis”. Ne, ne iš ledo, o apšviečiamas LED diodais. Teoriškai toks ekranas eikvoja mažiau energijos ir tikroviškiau atvaizduoja spalvas. Na, išsamių ekrano tyrimų nedariau, bet iš akies vaizdas tikrai geras, aiškus, ryškus. Tiesa, HP kaip visuomet deda blizgų ekraną, kuriuo dėl atspindžių gana sudėtinga dirbti lauke. 13,3 colių ekranas veikia 1366 x 768 taškų raiška. Dirbant man pasirodė, kad tai optimali raiška tokio dydžio ekranui.

Valdymas
Na ką galiu šiame kompiuteryje pagirti – tai klaviatūrą. Jos mygtukai labai dideli, todėl tekstą rinkti taip pat patogu, kaip ir standartine stalinio kompiuterio klaviatūra. Joje nėra skaičių klaviatūros, nors prireikus skaičius galima įjungti ant raidžių klaviatūros dešinėje. Tiesa, klaviatūros dešinėje keistai sugrūsti ir teksto redagavimo mygtukai, dėl kurių bent man sunkiau pasiekti daug naudojamą “Enter”. Ai, beje, nuspaudus “Fn” ir “Space” klaviatūros mygtukai apšviečiami iš vidaus. Už šį privalumą dedu didelį pliusą. Jau seniai esu už tai, kad “noutbukuose” ši funkcija taptų standartine. Po klaviatūra įmontuota standartinė pelės žymeklio valdymo aikštelė, kurią nuspaudus specialų mygtuką galima išjungti. Įmontuotas pirštų antspaudų skaitytuvas ne tik saugus, bet ir patogus dalykas. Perbraukus pirštu per šį įrenginį nebereikės kaskart įvedinėti “Windows” slaptažodžio. Tiesa, “noutbuko” dešinėje įmontuotas radiatorius su ventiliatoriumi yra gana triukšmingi.

Galimybės
Kompiuteryje įmontuotas dviejų branduolių “Intel Core 2 Duo P7452″, 2 gigabaitai darbinės atminties. Failams skirtas gana mažas 160 gigabaitų kietasis diskas. Įmontuota “Intel” vaizdo posistemė gal ir tinka aukštos raiškos filmams, tačiau visiškai nepritaikyta naujesniems žaidimams. Jame įdiegta “Windows Vista Home Premium” 32 bitų operacinė sistema. Aišku, galima pasirinkti ir geresnės komplektacijos modelį (žr. žemiau).

Alternatyva
Mano bandytas modelis gana silpnas. Tačiau parduotuvėse galima įsigyti ir “mandresnį”, turintį 4 gigabaitus darbinės atminties (puiku, kad jame įdiegta ir tiek atminties išnaudojanti 64 bitų sistema), 320 gigabaitų kietąjį diską ir labiau žaidimams pritaikytą “Nvidia GeForce G 105M”. Jo kaina 3230 Lt.

Testai
Kompiuteryje įmontuotas 6 celių akumuliatorius. Truputį išbandžiau jo galimybes. Pilnai jis įkraunamas truputį daugiau nei per valandą. Pilnai apkrautas (veikiant “3D Mark” testams) ištvėre 1 valandą 30 minučių. Vidutinis rezultatas. Beje, “3DMark 06″ įvertinimas – 817 taškų. Prastokai. O va ir “Windows Vista” spartos indeksas bendros spartos įvertinimui:

Išvados:
Na keistas šis kompiuteris iš tiesų. Turėtų būti skirtas kelionėms, bet yra per sunkus. Turėtų būti pritaikytas dirbti lauke, bet turi per blizgų ekraną. Turėtų būti pritaikytas pramogoms, tačiau įmontuota vaizdo plokštė bent žaidimams per silpna. Tai kam būtent šis kompiuteris skirtas? Galbūt tiems, kam patinka HP kompiuterių stilius ir kurie nori tarpinio kompiuterio tarp “netbuko” ir normalaus nešiojamojo kompiuterio? Be ne man :) Tiesa, Lietuvoje konkrečiai šio modelio ir neradau. Yra tik spartesnis už 3200 litų. Gal jo galimybės didesnės?

Kaina: 3200 Lt (už spartesnį modelį, nei bandytas)

Privalumai:
Mažas dydis
Patogi klaviatūra
Klaviatūros apšvietimas
Įdomus dizainas

Trūkumai:
Mažoka galia
Didelis svoris
Gana garsiai dirba