Fotoaparatas “Panasonic Lumix DMC-GH1″

Štai ir gavau išbandyti antrąjį “Panasonic” vadinamąjį “trijų ketvirčių” (“Micro Four Thirds”) fotoapratą “Panasonic Lumix DMC-GH1″. Ką reiškia “trys ketvirčiai”? Tai, kad įrenginys turi daugelį veidrodinių fotoaparatų savybių, tarp kurių ir keičiami objektyvai, tačiau neturi paties veidrodžio, todėl yra gerokai mažesnis. Tiesa objektyvai šiuose aparatuose nėra tokie patys, kaip ir veidrodiniuose, o jų kol kas sukurta yra dar visai nedaug. Taigi, čia panagrinėsiu šio aparato funkcijas ir palyginsiu jo privalumus su įprasto “veidrodžiu”.

Dydis, svoris, korpusas
Fotoaparatas yra mažesnis, nei veidrodiniai, bei lengvesnis. Deja kartu parduodamas objektyvas viską sugadina: jis gerokai sunkesnis už patį aparatą, kas labai padidina bendrą šio rinkinio svorį. Bendras fotoaparato vaizdas gana keistas: prie mažesnės nei įprastai “dėžutės” korpuso pritvirtintas didelis, storas, sunkus ir ilgas objektyvas. Beje, jį išskleidus (priartinus vaizdą), ilgis padidėja dar geru trečdaliu. Mygtukų išdėstymas gana įprastas ir patogus: viršuje dešinėje fotografavimų režimų pasirinkimo ratukas, fotografavimo mygtukas, prie jo nustatymų ratukas. Priekyje, ekrano dešinėje visi pagrindiniai fotografavimo, nustatymų ir peržiūros mygtukai. Fokusavimo režimai pasirenkami ratuku, esančiu įrenginio viršutiniame kairiame kampe. Prie fotografavimo režimų keitimo ratuko yra ir atskira pavienių nuotraukų, serijos, užlaikymo pasirinkimo svirtelė.

Ekranas
“Panasonic Lumix DMC-GH1″ nėra veidrodinis fotoaparatas, todėl ekranui čia suteiktas ypatingas dėmesys. Visų pirma, jis yra pakankamai didelis tiek fotografavimui, tiek nuotraukų peržiūrai, jį galima atlenkti, pasukti. Todėl galime fotografuoti žiūrėdami į ekraną iš viršaus, apačios, o persukus jis pravers darant autoportretus. Šiai fotoaparato daliai neturiu jokių priekaištų – ekranas pagamintas kokybiškai. Beje, jei jo nenaudosime, priekinę ekrano pusę galima visai nusukti. Tuomet jo nereikės purvinti nosimi fotografuojant.

Vaizdo ieškiklis
Šiame fotoaparate didelis dėmesys skirtas ir vaizdo ieškikliui. Jis įtaisytas optimalioje vietoje, beje artinant prie jo veidą, įmontuotas jutiklis atjungia ekraną. Tai labai patogu, nes fotografuojant per ieškiklį be reikalo neeikvojama baterija. Fotografuojant ieškiklyje matoma, kas fokusuojama, visi nustatymai, pagalbinės priemonės. O dabar svarbiausia – šis fotoaparatas nerodo tiesioginio vaizdo iš objektyvo, kaip tai daro veidrodiniai modeliai, ieškiklyje matome elektroninį fotoaparato matricos transliuojamą įrašą. Šio vaizdo net neverta lyginti su matomu veidrodinio fotoaparato ieškiklyje. Ir, tai, mano nuomone, yra didžiausias šio fotoaparato trūkumas. Jei kam kyla abejonė, tiesiog rekomenduoju prieš perkant tokį aparatą palyginti su kokiu nors veidrodiniu (fotografuojant per ieškiklį). Vaizdas jame esant normaliam apšvietimui gana tolygus, tačiau blogesniam, ypač tamsesnėse patalpose, jis “triukšmingas”, be to pradeda stabdyti. Jau nekalbu apie iškraipytas spalvas. Aišku, yra ir tokio ieškiklio privalumų: jame galime visus pakeitimus, pavyzdžiui baltos spalvos balansą, matyti gyvai. Galima pagirti ir tai, kad jame vadinamasis “tunelio efektas” mažesnis, nei veidrodiniuose, tai yra vaizdas matomas iš arčiau. Įdomu ir šiek tiek keista, kad visi nustatymai, net ir meniu, taip pat gali būti peržiūrimi ieškiklyje.

Valdymas, fotografavimas, filmavimas
Kaip įprasta tokio tipo fotoaparatuose, valdymas yra gerai apgalvotas. Visus pagrindinius nustatymus galima keisti greitai ir patogiai. Tiesa, šis įrenginys dėl savo konstrukcijos įjungus pasiruošia darbui gerokai vėliau, nei daugelis veidrodinių. Pats fotografavimas vyksta tiksliai, aišku, jei vaizdas ekrane ar ieškiklyje dėl blogo apšvietimo nepradeda stabdyti. Iš pradžių juokiausi iš užrašo HD (angl. “High Definition” – aukšta kokybė, didelė raiška), galvojau: “taigi seniai visi “fotikai” HD raiška fotografuoja”. Pasirodo, čia turimas omenyje HD filmavimas, o tai visai kitas reikalas. Šiuo fotoaparatu iš tiesų galima filmuoti aukštos raiškos filmukus. Maža to, prie blykstės įmontuotas ir stereomikrofonas garso erdvei išgauti. Filmuojant galima rankiniu būdu priartinti, nutolinti, sufokusuoti vaizdą. Matosi, kad “Panasonic” skyrė ypatingą dėmesį šiai funkcijai. Tačiau ar filmuoti fotografavimui pritaikytu korpusu patogu? Mano nuomone – tikrai ne. Puiku, kad ši galimybė yra, tačiau jei būtent dėl jos taip išaugo įrenginio kaina – tuomet tai nesąžininga.

Objektyvas
Kaip jau minėjau, galima keisti šio fotoaprato objektyvus. Tačiau kiek žinau, rinkoje yra vos keli šiam standartui tinkamų objektyvų. Deja, didelė veidrodinių fotoaparatų objektyvų pasiūla šiam įrenginiui neprieinama. O dabar apie tai, ką gauname su šiuo fotoaparatu. Palyginus su ankstesniu G1, gausime gerokai galingesnį 14-160 mm objektyvą. Juo galima pakankamai neblogai priartinti vaizdą. Valdymas vyksta dviem žiedais – artimesnis skirtas nuotolio keitimui, tolimesnis – fokusavimui. Beje, maksimaliai priartinus objektą, ir taip netrumpas objektyvas pailgėja dar maždaug trečdaliu. Apie rankinį fokusavimą: jam skirtas žiedas laisvai sukasi į abi puses ir nekeičia objektyvo ilgio. Dėl to negirdime ir įprasto varikliukų garso fokusuojant, kuris girdimas veidrodinių objektyvuose. Tai galima pažymėti kaip šio įrenginio privalumą, nes fotografavimo netrikdo pašaliniai garsai. Tiesa, fotografuojant įrenginyje vis dėl to kažkas suspragsi ir suvibruoja. Atleiskite už nekompetenciją, tačiau taip ir nesupratau, kas jame gali spragsėti, juk veidrodžio šiame įrenginyje nėra. Negi “Panasonic” specialiai įdėjo kažkokį mechaninę dalį, kuris triukšmautų fotografuojant? Tuomet bent jau norėtųsi turėti galimybę tai atjungti (galbūt tai ir galima padaryti, bet neradau kaip). Juk vienas tokio tipo fotoaparato privalumų ir turėtų būti galimybė mėgautis tyliu fotografavimu.

Papildomos funkcijos
Viena iš papildomų funkcijų – “muilinėse” išpopuliarėjusi veido atpažinimo technologija. Fotografuojant žmonių veidai apibraukiami, o fotoaparatas susireguliuoja taip, kad nuotraukose jie visada būtų ryškūs. Maža to, galime nufotografuoti veidus ir išsaugoti juos atmintyje su žmogaus vardu. Tuomet iš karto matysime ekrane, ką fotografuojame (jei kartais pamiršime žmogaus vardą), ši informacija kiek suprantu išsaugoma ir pačiose nuotraukose. Šių galimybių toliau nebandžiau, bet jos gali būti visai įdomios: pavyzdžiui skirstyti nuotraukas pagal tai, kokie žmonės jose nufotografuoti, skelbti jas internete su vardų žymomis.

Priedai
“Panasonic Lumix GH1″ komplekte rasime blendę ir išvaizdų užrišamą maišelį objektyvui (nors kažin, ar teks dažnai jį naudoti). Tiek fotoaparatas, tiek objektyvas turi dangtelius, skirtus skylėms uždengti. Yra įkroviklis, į kurį dedamas akumuliatorius. Kol jis kraunamas, fotoaparatu galima pažaisti prisijungus prie elektros tinklo. Tam komplekte taip pat yra specialus akumuliatoriaus dydžio adapteris su laidu į elektros lizdą. Prijungti prie kompiuterio skirtas USB laidas, prie televizoriaus – HDMI laidas.

Išvada
“Panasonic Lumix GH1″ yra tarpinis variantas tarp veidrodinio fotoaparato ir brangios “muilinės”. Juo fotografuojami vaizdai tikrai kokybiški. Galima sakyti, jis perspjauna visų “muilinių” kokybę ir net lygiuojasi į veidrodinius. Deja, kiti privalumai abejotini: keičiamų objektyvų rinkoje kol kas nėra daug, o labiausiai nuvilia elektroninis vaizdas, matomas per fotoaparato ieškiklį. Fotografavimo malonumas dėl to gerokai nukenčia. Žinoma, tiems, kurie įpratę fotografuoti žiūrėdami į ekraną, – tai nebus trūkumas. Užtat GH1 turi galimybę filmuoti aukštos raiškos vaizdus. Klausimas tik, ar su tokiu gana sunkiu korpusu tai daryti patogu. Didžiausias įrenginio trūkumas – astronominė kaina. Už 4700 litų galima įsigyti neblogą veidrodinį fotoaparatą su panašiu objektyvu.

Kaina: 4700 Lt

Privalumai:
Geras keičiamas objektyvas
Patogus, kokybiškas, lankstomas ekranas
Puiki nuotraukų kokybė
HD filmavimas su stereogarsu
Patogus valdymas
Veidų atpažinimas, vardų jiems priskyrimas

Trūkumai:
Labai didelis objektyvo svoris
“Netikras” vaizdas ieškiklyje
Mažai galimų pakeisti objektyvų
Labai didelė kaina